Piratinis radijas man buvo vienas iš labiausiai įkvepiančių atradimų neformalios kultūros kosmosuose. Išvykų į Londoną metu sukiodavom radijo rankenėles, klausydavom beprotiškų karštligiškų bytų ir iki paklaikimo tratančių mcs, gaudydavom nelegalių reivų anonsus, iššaunamus vos pagaunama greitakalbe, įsirašinėdavom laidas į kasetes, smugglin'davom į Lietuvą ir dalindavomės, ir toliau klausydavom stočių internetu, siųsdavom linkėjimus jiems į studiją, o jie mums atgal į eterį siųsdavo shout-outs.

(Beje, piratinės radijos bene pirmosios pradėjo naudot streaming media (RealAudio) - KTU Sun laboratorijose gaudydavom turbūt dar kokiais 1996-aisiais.)

VBS.TV (kūryb. direktorius Spike Jonze) padarė superinę laidą apie Londono piratinių radijų istoriją ir šiandieną, pogrindines studijas, nelegalias antenas, djus ir mcs. Neįtikinamiausi vaizdai - iš Temzės žiotyse nuo karo laikų tebestovinčių cemento ir metalo monstrų, primenančių ateivius užkariautojus - tai čia viskas ir prasidėjo...

Žiūrėti: London Pirate Frequencies

Balandžio 22 - gegužės 28 d. Lietuvos NC UNESCO parodų salėje bus eksponuojama bičiulio, antropologo Donato Brandišausko paroda "Elnių žmonės - Sibiro oročėnai", kurioje bus paties Donato darytos nuotraukos iš jo sėkmės prisijaukinimo metų sų klajokliais medžiotojais.

Šios parodos atidarymo metu Tikras Alus vaišins bendro projekto su Kupiškio bravoru rezultatais - gaiviu britiško tipo eliu.

Noriu pareklamuoti galimybę susitikti ir daugiau sužinoti apie Dargužiuose užgimusį valgytojų ir gamintojų solidarumo judėjimą:

Šį ketvirtadienį, sausio 14 d., Laisvojo universiteto (LUNI) užsiėmime Vilniuje svečiuosis du sūrininkai iš Dargužių (Varėnos raj.) - Valdas Kavaliauskas ir Audrius Jakubauskas. Praktiniame užsiėmime, kuris pavadintas "Valgytojų ir gamintojų solidarumo prielaidos", jie žada išdėstyti valgytojų ir gamintojų judėjimo ištakas, tikslus ir konkrečius veiksmus. Manoma, kad jie surengs ir savo gaminamų sūrių degustaciją.

Lektoriai dalyvauja augintojų, gamintojų ir valgytojų asociacijos "Viva Sol" veikloje. Asociacija siekia plėtoti solidarius ryšius tarp miesto ir kaimo žmonių, panaudojant pagrindinę bendravimo priemonę - maisto produktus. Šiuose santykiuose miesto žmogus tampa valgytoju, o kaimo gyventojas - gamintoju, maitintoju. Abiejų sferų atstovai vienodai suinteresuoti vystyti sveikos mitybos, sveiko gyvenimo būdo filosofiją, kur vyrauja solidarios ekonomikos dėsniai bei pagarba žmogui ir gamtai.

Asociacija siekia skatinti smulkių ūkių išlikimą ir naujų atsiradimą Lietuvoje, skatinti miesto žmonių dalyvavimą kaimiškuose darbuose ir šventėse, inicijuoti kaimo žmonių dažnesnį dalyvavimą miesto aplinkoje, organizuoti miesto ir kaimo žmonių susibūrimus - diskusijas, tradicinių kaimo produktų turgus, kur prekiautų smulkieji Lietuvos ūkininkai.

Mažų ūkių ir ūkininkų turgų plitimas - tai alternatyva dažnai neigiamai visuomenėje vertinamoms didžiosioms gyvūninės kilmės maisto gamybos įmonėms. Ūkininkų turgūs - galimybė tiesiogiai iš gamintojo įsigyti jo produktą, apie kurį jis gali papasakoti visas smulkmenas. Taip mezgamas gyvas žmogiškas santykis tarp gamintojų ir vartotojų, be to, tokiu būdu pagaminti produktai yra ekologiškesni nei pradavinėjami prekybos centruose.

Sausio 14 d., ketvirtadienį, nuo 18 val. visus kviečiame į "ARTotekos" kūrybines dirbtuves, kurios įsikūrusios A. Strazdelio g. 1 (netoli "Barbakano", greta "Tamstos" muzikos salono, įėjimas iš Šv. Dvasios gatvės pusės).

Stoviu vidury kelio, kurio gabalas išplėštas iš tamsos silpno šviestuvo, paskutinio šiame keliuke. Toliau - miškas ir sniegas. Priešingoje pusėje matau aeruosto šviesas, tačiau nė viena iš jų nejuda. Net šešėlis nepraslenka - ten nebėra nė gyvos dvasios. Retai užpučia ir vėjas, bet aukščiau jis ritmingai judina stulpų trosus, kurie tyloje skimbsi kaip elfų kanklėmis atliekama eksperimentinė minimalistinė lopšinė.

Bet man nesinori miego. Šaltis jau skvarbiasi į kojas . Atsisėdu į purų sniegą ant kelio, atsidarau krepšį ir atsukęs butelį, gurkšteliu gerą gurkšnį. Nusimaunu batus ir užsided storas kojines "Russkaya Zima". Pasijuntu atsigavęs. Kaip atsidūriau vienas tuščioje naktyje, vidury neaprėpiamo suomiško niekur? Kalėdos, šeštadienis, vidurnaktis, paskutinis reisas ir nutolęs mažytis aeruostas yra recepto dalis.

Dar prieš valandą išvažinėjo paskutiniai aeruosto darbuotojai savo mažytėmis mašinomis, bet nė vienas jų net nežvilgtelėjo mano iškeltos rankos pusėn. Jiems aš buvau tik dar vienas pakelės stulpas - atsirėmęs į kuprinę.

Šioje stingdančio šalčio ir netikrumo būsenoje irgi tvyro ta maloni neaprėpiamos būties lengvybė ir net didžiausioje nebūtyje tūnanti netikėtumo galimybė. Mano kraujas ramiai tvinksi ir nešioja kraujagyslėmis prisiminimus, kartais užtrukdamas minties užutekiuose. "Čia ir dabar" sulėtėja ir sustoja vietoje. Žiūriu į sustingusias ore snaiges, išsirenku vieną. Pūstelėjęs ištirpdau.

Iš nakties išnyra pirmas automobilis per amžinybę. Jis sustoja į mano mostelėjimą ir pro atvirą šoninį langą į mano veidą plūsteli šiltas oras. Aš tariu miestelio pavadinimą ir matau vairuotojo purtomą galvą. "Nokia" taria jis, tačiau laužyta kalba jam neleidžia detalizuoti maršruto. Suvokiu, kad kryptis ne ta, dėkoju "kiitos". Moju jo nuvažiuojančiai šypsenai. Šiluma išsisklaido.

I went to the moon yesterday. 
I see. How was it? 
Peaceful. 
Meet anyone? 
Not really; it was a Sunday.

The Man With no Past, Aki Kaurismaki

Draugai iš Belgijos, meninė-mokslinė organizacija, vykdanti projektus nuo Peru iki Indijos, planuoja kitais metais startuoti naują kultūrinį projektą apie bites ir bitininkystę, ir ieško partnerių Lietuvoje. Čia trumpas pristatymas, susidomėję rašykite man (martynas <at> ore.lt) arba per kontakto formą.

- - -

I am planning to apply for european money for a mega honeybee project. And so i thought i have to contact you and see if you know someone who could be interested in becoming partner in Lithuania. The mini description of what I would like to do is attached and i am looking for cultural organisations as well as beekeepers in cities and countryside, for artists that work with animals or environmental issues or people involved with food (honey but also mead, for example).

Melliferopolis - European Cities for Honeybees
A multi-layered approach for investigation including art, science and civil society 

In natural environments insect pollinators are considered as available commodity.

Urban apiculture introduces a domesticated variation to facilitate cities to transform into “eco-cities” by fostering biodiversity, complementing re-vegetation and sourcing local food. As for multi-floral honey foraged from plants within the city limits, it claims to contain less pesticides than its rural double. 

The project Melliferopolis proposes experimental investigations in the field focusing on sustainable urban apiculture, honey and its environmental monitoring capabilities as well as crafts, skills and knowledge around Apis Mellifera. The creation of a dynamic platform to fuse and cross pollinate worlds of art, science, food and crafts in academia, cultural organisations as well as civil society and individuals is intended. 

The rich and inspiring world of honeybees can provide artists/creatives with new tools, perspectives and source material. Science is invited to investigate nature monitors, assessing qualities of living environments. Interactions can lead to artistic expressions of the scientific realm that feed back into science leading to new dynamics and inspiration. 

Beekeepers and cooks, urban designers and environmental artists in 11 European countries are invited to collaborate, contribute and harvest in order to weave ideas, creations and results back into society as interpretation and reflection of the state of their habitat. Inhabitants are encouraged to converse and interact with their newly perceived surroundings. 

“What escapes the eye is a much more insidious kind of extinction – the extinction of ecological interaction.” - Daniel H. Janzen

Jūratė Statkutė de Rosales nuo 1984 metų yra Venesuelos savaitinio žurnalo „Zeta" vyriausioji redaktorė. Ilgą laiką bendradarbiavo su laikraščiu „Dirva" Klevelande, JAV. Retkarčiais rašo Ispanijos spaudai ir turi nuolatinę skiltį Venesuelos dienraštyje „El Nuevo Pais". Yra gavusi už kultūrinį ir žurnalistinį aukščiausius Venesuelos valdžios ir Karakaso miesto ordinus, 1989 metais buvo visos Pietų Amerikos „Iberų Amerikos Žurnalistų Organizacijos" diplomuota kaip tų „Metų asmenybė".  Lietuvos Prezidento apdovanota 1996 metais LDK Gedimino ordino Riterio Kryžiumi.

Šiuo metu Jūratės rankose esantis žurnalas atstovauja Venesuelos opozicinei minčiai. Žurnalas šalyje turi aukščiausią savaitinių leidinių tiražą.

Jūratė Statkutė de Rosales ispanų kalba yra išleidusi  knygą „Los Godos". Dvi laidos, 1998 ir 1999 metų, sukėlė ispanų kalbos pasaulyje netikėtą susidomėjimą. Šiek tiek vėliau knygą anglų kalba ir pavadintą „Goths and Balts" išleido Vydūno Jaunimo Fondas Čikagoje.

Daugiau apie Jūratę Rosales (ten pat galima paklausyt įdomų interviu Žinių radijo laidoje "Avilys")

Šiandien (rugsėjo 17) per BBC 4 radiją, 21 val Britanijos laiku, radijo laida įdomia tema (ačiū už informaciją D.B.):

Geoff Watts talks to anthropologist Prof Tim Ingold, who has lived with reindeer herders in Lapland, and is now working with artists and designers to discover how to live truly sustainable lives.

According to Ingold, design can change our relationship with our environment. Central to understanding that relationship, he says, is anthropology.

He lived for several years with reindeer herders in Lapland, studying their relationship with animals and nature. Fascinated by how people make their place in their environment, he then worked with artists, architects and even hillwalkers to study how they learned through their daily activities, improvising along the way. This led to his rather curious latest passion, lines - the lines we draw, the paths we walk, the threads we weave, and even the storylines we tell.

Ingold has just launched a new project in Glasgow called Designing Environments for Life. This brings together anthropologists, architects, artists and designers to bridge the gap between our familiar everyday environments and the abstract 'environment' of government-speak and global warming messages. If they can convince us that they are one and the same, we might manage a more sustainable life.

Joining Geoff in the studio is another person who is passionate about the design and anthropology of the urban environment. Prof Gloria Laycock is director of the Jill Dando Institute of Crime Science at UCL, where she is concerned not so much with solving crime but with preventing it in the first place. Through an understanding of human behaviour, she says, designers and architects can reduce crime and make the urban environment a safer place.

Designing Environments for Life

Judėjimas "Už gamtą" rašo:

Kaip perkūnas iš giedro dangaus - kartu su saugomomis teritorijomis Seimas ketina neikinti VSTT - Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą. Tad nei teritorijų, nei saugotojų. Jei rasite laiko, pakomentuokite. Juk mūsų gamta ir jos saugotojai slysta Lietuvai iš po kojų.

LRytas: Paskutinės Lietuvos gamtą saugančios tarnybos ir R.Baškytės galva – po Seimo kirviu

Seimas skubos tvarka svarstys (ir priims, jei nebus sureaguota) naują saugomų teritorijų įstatymą, inicijuotą Liberalų sąjūdžio frakcijos ir jos atstovės p. D. Kuodytės, palaikomą Aplinkos ministerijos - kaip Ūkio ministerijos padalinio.

Šio įstatymo pakeitimai atvertų galimybes uzurpuoti dar neprieinamas saugomas teritorijas, manipuliuojant žemės sklypų skirstymais, keisti tokių teritorijų paskirtį, aptverti jas ir pan. būdais nusavinus, padaryti neprieinamas Lietuvos visuomenei, kurios bendras turtas tos teritorijos šiuo metu tebėra.

Judėjimas "Už gamtą" kviečia pasirašyti peticiją, kurią reikia įteikti skubos tvarka, taip pat siųsti pasiūlymus LRS įstatymo projektams, bei dalyvauti akcijoje, kuri kol kas numatoma rugsėjo 24 dieną V. Kudirkos aikštėje Vilniuje.

1. Pasirašyti peticiją
2. Kodėl reikia, ir kaip galima (instrukcijos) siųsti pasiūlymus/nuomones dėl įstatymo pakeitimo LRS
3. Rugsėjo 24 d. 12.00 val. planuojama akcija prie vyriausybės rūmų.

Mano bičiulis Nerijus nuvyko į festivalį "Mėnuo Juodaragis". Su vaikais, jau po 10 metų nuo paskutinio festivalio. Pasako jo, "renginys tiek pakylėjo, kad norėjosi aprašyti." Ir aprašė. Labai nuoširdžiai. Kadani ore.lt jau yra Baliutavičiaus apžvalga, tai Nerijaus patalpinu čia.

Skaityti toliau