mart.freeflux.net :: Puerto Piramides

Puerto Piramides

[ Places ] [ SurAmerica ] by mart @ 09.03.2007 22:42 GMT

Peninsula Valdes

Paskutinę dieną El Bolson užeinam pas Augustin į dirbtuvę, nusiperku rankų darbo diržą, atsisveikinam. Po kelių valandų mes jau autobuse, kuris per naktį veš į Puerto Madryn, pačiuose Argentinos rytuose - praktiškai pernakt kirsim visą šalį. Išvažiuojam kaip tik per saulėlydį. Tada pamatom, kad dar nieko mes nematėm.. gamtos teatre keičiasi scenos ir apšvietimas, vienas iš už kito nyra temstantys kalnų siluetai, nulieti vis kitais sodrios raudonos, mėlynos ir violetinės spalvos atspindžiais, kol galų gale viską užvaldo vienišas, didelis, ryškus ir pilnas mėnulis. Spoksome su Naru išplėtę akis ir prisiploję prie autobuso lango. Pažadu grįžti.

Naktį prieš tai Augustino sukaltoje kabinoje šnekučiavomės su argentiniečiu Martin, sandalų ir diržų meistru, apie Peninsula Valdes iškyšulį. Saldus dūmas raitėsi pro būdelės duris, o Martin pasakojo apie Puerto Piramides miestelį ("che, este lugar es halucinogenic!"), ir dūmų vingiuose aš įžvelgiau banginius, orkas ir jūros liūtus, žaidžiančius po žaižaruojančias Atlanto bangas. Ir save, čiuožiantį sandboard'u žemyn kopomis į pliažą.

Tad neatsitiktinai ir mūsų tikslas dabar šis mažai žinomas kaimelis, esantis pasaulinio garso draustinyje. Peninsula Valdes iškyšulys, savo unikalios padėties dėka tapęs mėgstamiausiu jūros faunos prieglobsčiu, kiekvieną pavasarį ir rudenį sutraukia begalę gamtos tyrinėtojų, mokslininkų, ornitologų, okeanologų ir dar velniai žinia kokių -loogų, bei dar daugiau žioplinėtojų. Čia net nuo pakrantės gali jūroje pamatyti išnyrančius "right whales" banginius ("teisingi", nes patiklūs, pats lengviausias grobis banginių medžiotojams). Išplaukus į jūrą laivu, šie didžiausi pasaulyje žinduoliai, tokie masyvūs ir protingi, smalsaudami priplaukia prie pat laivo, tuom sukeldami chorą aikčiojimų, akomponuojamą fotoaparatų orkestro. Delfinus gali ne tik pamatyti, bet ir su jais paplaukioti (bent jau agentūros siūlo tokias pramogas, nezinau tik kaip jie susitaria). Na o plėšriosiomis orkomis, mėgstančiomis šiltakrauję mėsą, geriau grožėtis iš atokiau. Mar alta, okeano potvynio metu, šie gražūs juodai balti gyvūnai atplaukia iki pat kranto, kur bando pagriebti kokį besiturškiantį jūros liūtą. Tai retai kada pavyksta, todėl kartais tenka pasitenkinti kokio žioplio pingvino užkanda.

Kaip sakiau, visą šitą gamtos spektaklį (įskaitant vietinius turistus) galima stebėti tik tam tikru metų laiku. Nežinau, ar mums pasisekė ar ne, bet mes čia atvykome pačiu nepalankiausiu tam metu, kai dauguma tų gyvūnų (įskaitant turistus) pasitraukia iš šių platumų. Todėl išlipę iš dulkino autobuso su dar keliais žmogeliais, pasijutome atsidūrę tiesiog mažame, tuščiame, gražiame kaimelyje prie okeano. Stiprus vėjas šiaušia bangų keteras ir nešioja dulkių debesis tuščiomis gatvėmis pro, atrodo, daugiau iš inercijos dirbančias kelias įstaigas ir restoranėlius.

Prieš daugiau nei šimtą metų iškyšuly buvo atrasta šiek tiek druskos, tada Puerto Piramidės veikė kaip druskos uostas. Toks vardas buvo duotas dėl pakrantėje natūraliai piramidės forma susiformavusių uolų, gerai pastebimų iš jūros. Vėliau pradėta laivais į Italiją gabenti vilną ir banginių taukus. Smukus vilnos kainoms ir pasibaigus druskai, iš 2000 čia liko gyventi tik 100. Dabar turizmo dėka kaimelis vėl pamažu atgyja. Per paskutinius du metus buvo nutiestos dar dvi gatvelės (viso jų čia dabar 5-ios).

Ieškodamas užsakyto hostelio, seniausio ir pigiausio visame kaimelyje, užsuku į sukrypusį pastatą iš gofruotos skardos, dažus mačiųsį turbūt prieš kelis dešimtmečius. Įėjęs pro išklypusias duris, pamatau tokį paveikslą, kad sustingstu be žado. Stoviu didokoje apytamsėje tuščioje patalpoje, blausiai apšviestoje pro apmusojusius langus. Nosį pripildo rūgštokas į sienas įsigėrusių rūkalų kvapas. Už poros stalų be kėdžių matau stovintį didelį biliardo stalą. Už jo - ilgą nutrintą medinį barą. Už baro ant sienos kabo didžiulis, tokio pat dydžio kaip bilijardo stalas, veidrodis pajuodusiais kraštais. Jame atsispindi eilės nugertų butelių ir balzgana langų šviesa. Tarp veidrodžio ir baro stovi pusamžis vyriškis, jis per liemenį atsisukęs į mano pusę. Į mane žiūri plikai skusta trumpai ataugusi galva, ir skutimosi putomis išteptas veidas. Vienas žandas pusiau nuskustas, šalia jo pakibusi ranka su skutimosi peiliuku. Giliai veide isispaudusiose akyse matau niūrią gyvenimo patirtį, nuostabą ir klausimą vienu metu.. mes gal 15 sekundžių taip ir stovėjome vienas prieš kitą. Monumentalus momentas. Rodrigez ir Tarantino. Ieškojau tinkamos mano rolei frazes. Bet iš mano lūpų iškrito tik: "Sabes donde esta hostel Espanhol" (Kur suknistas hostelis)? Skutimosi peiliukas pajuda ir rodo kryptį į duris, o skylė skutimosi putose išspaudzia, "Otra puerta a la derecha" (kitos durys).

Išeinu iš baro, o kitos durys dešinėj atveria man kitą sceną. Panašus į prieš tai barą kambarys, taip pat tuščias, turi tris staliukus su kėdėm, ir netgi barą prie galinės sienos. Priešais mane, prie atokiausio staliuko, sėdi nenusakomo amžiaus moteris, su purvinu gauruotu šuniuku ant kelių. Kojos sukeltos ant gretimos kėdės. Ant galvos sunkiai nusakomos spalvos plaukai susukti į aukštą kuodą. Iš moters sėdėsenos suprantu, kad prieš man įeinant, ji žiūrėjo televizorių, kuris gaudo blogą signalą ir negarsiai burzgia. Ji atsisuka į mane ir išpučia gilų cigaretės dūmą. Televizoriaus burzgimui atitaria vėjo gūsis už lango.

Twin Peaks'as. Po trumpos pauzės visgi pranešu, kad noriu atšaukti užsakymą, nes radome dvivietį kambarį viešbutuke greta, "Casa de Tia Alicia" (Tetos Alisos namai). Gaila, taip ir nesuzinosiu, kuo baigesi šita serija. Kartais reikia žinoti, kada pasitraukti.

Vėlgi, planavom pasilikti šiam kaimelyje tik vieną dieną, bet tas minimalumas ir asketiškas izoliuotumas taip pakerėjo, kad likome čia vėl vos ne savaitei. Iš miestelio transportas yra tik atgal į Puerto Madryn, jame nėra mašinų nuomos. Nuomoti sukeze dviračiai tinkami tik iki kaimelio pakraščio - toliau vieškaliai užpustyti smėliu ir pavažiuoti nebeįmanoma. Aplink tik kopos, vėjas, okeanas ir uolėta pakrantė.

Ir turbūt vienas geriausių visoje Patagonijoje baras restoranas "La Estancia", kurio medinės sienos nukabintos rock memorabilia (The Cure, The Smiths, Morissey, Bob Marley pradeda nuotraukų ir plakatų galeriją), skamba šiltas reggae, patiekiama puiki šviežia žuvis ir kitas maistas, o romas pilstomas ne mažesnėm nei pusės stiklinės porcijom. Čia kiekvieną vakarą ir vykdavo mūsų dienos apibendrinimai - klajonių po kopas ir pakrantes, ekspedicijos iki iškyšulio už kelių km (pamėgto ir jūros liūtų), mano nepavykęs bandymas dviračiu pasiekti La Isla salą už 25 km, melynanosio lietuviškos išvaizdos viešbučio šeimininko išpažintis apie lietuviškas šaknis (jo senelis, vėlgi lakūnas, per pirmą pasaulinį karą šaudė rusus, o po to emigravo į Argentiną), pagaliau suorganizuotas "safaris" džipu po iškyšulį.

Puerto Piramides įlanka

Pora taškų ant i:

Geriausias laikas stebėti gyvūnus - vietine vasara (su argentiniečiais) ir velyva rudenį (su užsieniečiais)

Norint apkeliauti iškyšulį mašina (220-240 km), ypač ne sezono metu, artimiausias nuomos punktas yra Puerto Madryne, artimiausiame mieste zemyne. Ten pat hosteliuose visada pilna keliautojų, kurie mielai susimes ant nuomos. Kiek brangesnis variantas - nusisamdyti džipą su vairuotoju dienai. Vairuotoją nesunku rasti, jis paprastai visą dieną tūno savo džipe priešais "Moby Dick" agentūrą. Važiuojant jis pravers ne tik už vairo - aprodys ir šiek tiek ispaniškai papasakos apie laukinius gyvūnus. Ne sezono metu įspūdingiausia - Punto Norte gale, 80 km nuo Puerto Piramides, kur išgraužtuose krantuose vandenyje nardo ir pliuškenasi jaunikliai šalia ant kranto tankiai sugulusių apspangusių suaugusių jūros liūtų ir jūros dramblių. Beveik kaip Palangoj:)

Cia kelios fotkes