bloggalerijasuramericayoutuberywordkontakts

Tierra del Fuego


Parque National de Tierra del Fuego

Kai kažkur prieš penkis šimtus metų Magelanas pirmąkart pasiekė didelę raižytą salą Amerikos gale, jis pastebėjo juodus dūmųs, rūkstančius iš vietinių indėnų laužų, skirtus įspėti vieni kitiems apie įsibrovėlius. Taip sala gavo Tierra del Fuego (Ugnies žemė) vardą. Po trijų šimtų metų, jūros ligos išsekinto Beagle kapitonas FitzRoy išmetė inkarą Gerosios Vilties įlankoje. Čia jis (o taip pat ir kitas vėliau pagarsėjęs laivo keleivis - Darvinas) sutiko salos "laukinius" - vietinius Jemeni indėnus, kurie netrukus buvo praktiškai išnaikinti atvykėlių atvežtų ligų ir "civilizavimo" praktikų.
Šiandien čia nebėr nė vieno grynakraujo indėno, o ugnys kyla tik naftos gręžinių laukuose.

Darvinas, įkvėptas atradimų, suformulavo evoliucijos teoriją, o FitzRoy, sako, buvo taip pasibaisėjęs tos teorijos šventagyste ir susikrimtęs dėl savo įnašo į ją, kad krito į gilią depresiją ir nusižudė.



Gulinti tik per 100 km nuo klastingo ir gausiausiai laivų duženomis nužerto Rago Iškyšulio, Ugnies žemė neatrodo pavojinga. Kordilerai snieguotom viršūnėm ramiai sau pučia į "netikrų" bukmedžių miškų ir pievų barzdas, Ushuaios įlankoje laivai ramiai plūduriuoja saulės atokaitoj, ir aš taip vadinamą rudenį vaikštau po jachtklubą atlapojęs švarką. Tikiuosi, gal kas pasiūlys prisijungti į kokią ekspediciją i Antarktiką. Deja, sezono pabaiga, ir niekam manes nereikia.

Tuo tarpu Martin ir Paula ruošiasi į sudėtingą plaukimą italų jachta "Adriatica" aplink Rago iškyšulį. Martin specialiai pakviestas į kelionę dėl savo įgūdžių ir žinių. Tai projektas su Italijos TV, kuri suka filmą apie FitzRoy ir Darvino kelionę (seriją kaip tik dabar turėtų rodyt per Sailing Channel, kažkaip taip ir vadinasi - "Along the Darwin's way").


Parque National de Tierra del Fuego

Kažkaip susidraugaujam, einam kartu pirkti įrangos, keliaujam po barus, kalnus aplink Ushuaia ir Tierra del Fuego Parque Nacional. Mano amžiaus bendravardis jau spėjo išbandyti savo gyvulininkystės, IT, buriavimo rūbų verslus, pavadovauti 850 laivų remontininkams didžiausioje Argentinos laivų remonto įmonėje, o dabar su tėvu kartu stato laivus nuosavoje laivų statykloje Buenos Airėse. Paula gimė Švedijos archipelaguose, tad kartu su tėvu išburiavo ne vieną kanalą. Kalbų ir istorijų nepritūkstame kelias dienas, gurkšnodami alų ir vyną, užkąsdami steiku ir Patagonijos krabais skaitlingose Ushuaia užeigėlėse.

Martin bando mane įtraukti į plaukimą "Adriatica". Mintis, kad tai gali pavykti, užkaitina kraują, kelias dienas deramės su kapitono padėjėju ir tt. Kipras vėliau papasakoja, kad mažiau nei dešimt lietuvių pasaulyje teko toks šansas. Deja, kontraktas su italais neleidžia imti pakeleivių. Sutariam, kad netrukus paburiuosim Buenos Airėse, jausmingai atsisveikinam, ir išlydžiu naujuosius draugus.

Kažkaip ne kartą susivokiu, kad esu užburtam Argentinos "turistiniam rate." Turizmas daugelyje Pietų Amerikos šalių - vienas iš pirmaujančių ir strateginių verslų, tai matyt ir iš puikios organizacijos ir informacijos sklaidos. Aišku, kad kaip ir kiekvienoj šaly, čia yra tarsi toks rinkinys vietų, kurių nė vienam nelemta aplenkti. Nėr nė kalbos, kad ir aš buvau daugelyje jų. Dėl to nekenčiu europiečių ir amerikiečių turistų. Apmaudu pasijusti vienu iš jų:)

Bet visgi kartais visai geros chebrytės pasitaiko. Va Jeff maladiec bičas, koordinuoja Londono keliautojų klubą Backabush, per kurį kažkada pernai bandžiau suderint kelionę į Welsą. Per metus dirba 7 mėnesius, paskui 5 mėnesius keliauja. Aišku, istorijoms ir legendoms vėl nėr pabaigos. Kiečiausia istorija, kaip jį Malaizijoj bando apvogti korumpuotas miestelio governorius. Jeff, už tokią veiklą jį sumušęs iš čiabuvių dovanų gauta lazda, tampa kaimelio garbinamu didvyriu (mat governorius skriaudė kaimo gyventojus) ir legenda. Po kelių mėnesių šią legendą jau jam pačiam pasakoja kiti sutikti keliautojai.

Su Jeff ir Etiennette važiuojam į Estancia Harberton, "the uttermost part of the earth" - pirmųjų salos misionierių, tyrinėjusių indėnų papročius, kalbą ir kultūrą, vietą. Viskas čionai buvo atplukdyta iš Anglijos, nuo namo (!) iki buliaus, keturių avinų ir poros kiaulių. Iki estancijos per atšiauraus grožio kalnų peizažus, išvirtusiais medžiais apibirusius durpėtus slėnius važiuojam bent porą valandų. Pakeliui nėra nė vieno kito statinio, išskyrus nesibaigiančias bebrų užtvankas. Čilietė busiko vairuotoja vis ištiesia pirštą ir kartoja, "house de beaver!". 20 bebrų prieš keliasdešimt metų Argentinai padovanojo Kanados valdžia kailių verslui vystyti. Norėjo kaip geriau, gavosi kaip visada. Pasijutę kaip rojuj bebrai tuoj prisidaugino iki 60'000 ir jau baigia suvalgyt visą salą.

8-ta diena Ushuaia. Jau 6 savaitės Argentinoj. Laikas sukti atgal į šiaurę. Mano kuprinėj - žievinės Jemeni apeigų kaukės, rankoj - autobuso bilietas į Čilę.


Ushuaia kaukių meistrės darbai (čia jau autorės kūrybą, Jemeni dare daug minimališkesnes ir paveikesnes kaukes, pati dešiniausia yra gan tiksli vienos iš tokių kopija)

Praktikalizmai:
  • Kiečiausia Ushuaia chebra ant vandens ir už vandens: agencia Tres Marias (mūsų jachtos "IF" kapitonas dirbo su Žaku Kusto, ruošiasi išleisti povandeninės fotografijos knygą)
  • Turbūt natūraliausi ir nuoširdžiausi meno dirbiniai Patagonijoj - Renata Rafalak dirbtuvėje (Piedrabuena 51)
  • Plačiausia valgomojo panorama į miestą ir įlanką - Hostal Torres del Sur
  • Steikai - Hostal del Bosque
  • Pirmas lietuvio atrastas laukinis minitrekas Ugnies žemėj: už estancia Harberton reikia važiuoti toliau į rytus gal valandą, kol po dešine apačioj pasimatys mažas švyturys ant nedidelio iškyšulio. Netrukus pavažiavus už jo, yra upelis, palei kurį galima nusileisti iki to švyturio. Pakrantėj galima pasirinkti bangų išmestų valgomų jūros žolių salotoms bei tuščių plastmasės butelių ar sportbačių.
Etiennette fotkes
Related Entries:
Ushuaia
Che boludo vagabundo
Pics from the lost camera II
Panoramos I
Asado
Komentarai (4)  Permalink

Komentarai

kon @ 04.04.2007 11:09 GMT+2
Martyn, klausyk, nors ir nekenti tu europietisku ir amerikietisku turistu, taciau dauguma europieciu ir amerikieciu net nezino apie situ vietu egzistavima :)

Visiskai nerealu, as net pagaliau susiradau kur cia komentarus rasyt:) Gimme more.

Ir beje - aludziu nuotrauku pasigendu :)
vr @ 05.04.2007 13:44 GMT+2
E, jo .. dar rasyk :) Istorijos nerealios. Gniak: "Tierra del Fuego".
Laurynas @ 05.04.2007 23:51 GMT+2
Prisiminem, kad galejom tau puiku/pigu hosteli Ushuaia'joj parekomenduot, bet jau turbut per velu. Jis siek tiek toliau nuo centro, atrodo FidzRoy gatvej, vadinasi tiesiog "Ushuaia". Jo seimininkas Hektor yra tikrai idomi asmenybe. Muzikos myletojas, kariaves Falklandu kare, kasdien verda pietus savo dviems vilksuniams... :)
JGO @ 07.04.2007 23:29 GMT+2
Visiskai nerealu...
No new comments allowed (anymore) on this post.