mart.freeflux.net

Thievery Corp koncertas buvo puikus, su Londono ypatumais - siūbuojančiais nuo šokančių žmonių balkonais, sausakimša apatine sale ir šimtametrinėm eilėm prie įėjimo ir alaus (vietiniai  pasakoja, kad pastaruoju metu bet koks bent kiek geresnis koncertas visada būna išparduotas.) Kažkokio elemento lyg trūksta - tik paskui prisimenu, kad nebėra įprastų žolės dūmų debesų - bet koks rūkymas uždraustas.

Rob Garza ir Eric Hilton atvyko su savo turo grupe - pučiamųjų duetu, būgnais, perkusija, sitara, gitaromis, beveik kas gabalą keitėsi vokalistai ir vokalistės - Femi Kuti, Seu Jorge, Anushka Shankar, Jana Andevska, Sleepy Wonderc (pasirodo nifiga šitie nedalyvavo, o mano akis užpylė alkoholis, ir sutapatinau albumo kolaborantus su buvusiais scenoje. Radau tik, kad tarp dalyvavusių dainavo ir perkusija grojo Frank Orrall ir John Nelson).

Naujo albumo Radio Retaliation prieš tai nebuvau klausęs, tad pirmoj daly turėjau malonumą išgirsti viską gyvai. Įprastoje world-dub-jazz fusion - nuo Nigerijos iki Jamaikos, nuo P. Amerikos iki Indijos - ilydyta humanitarinės, politinės temos, labai nudžiugau išgirdęs Kolumbijos, Čilės ir visos P. Amerikos solidarumo hito "El pueblo unido jamás será vencido" Thievery versiją (žr. video žemiau) iš naujo albumo. Antroje dalyje patyriau daug smagių akimirkų, klausantis ir šokant pagal gerai pažįstamus hitus iš senesnių albumų. Ypač gerai scenoj užpompindavo per labiau ragadubby versijas, apskritai iš balkono geras vaizdas buvo, nors visą laiką norėjau kaip nors parašiutu nusileisti į apačią ir trintis pečiais su visa tankiai susigrūdusia ir prakaituota publika.

Žodžiu nuoširdus ir vaibovas koncertas, gal tik mažiau alaus reikės kitą kart prieš koncertą. Pažiūrėkit įrašą:

Dar kelios fotkės - galerijoje, ir daugiau video iš koncerto youtube.

Nepaisant laptopo mobilumo, ne kelionėje norisi juo naudotis prie stalo. Kiek žiūrėjau pirkti - nedideli staliukai gremėzdiški ir brangūs, o apie lietuviškų baldų tarpe vyraujanti barokinį dizainą geriausia bus, jei patylėsiu:) Darom patys.

Laikas: 3-4 val darbo - daugiausia laiko užėmė medinius pleištukus vienodu kampu nupjauti.
Įrankiai: grąžtas, atsuktuvas, pjūkliukas.
Medžiagos: klijuotas pušinis skydas (plokštė) 80x60 cm ("Senukuose" parduodama tokia iškart paruošta, nušlifuota ir supakuota - 30 lt), 4 metalinės stalo kojos 25x25x700 mm (ten pat - apie 50 lt už 4), 8 vnt. 3x16 mm ir 12 vnt. 3x20 mm medvaržčių, keturi mediniai pleištukai 6x6 cm. Viso kaina - 80 lt.

Visos detalės. Kojas rinkausi kuo plonesnes.

Pleištukai - juos gal ir sunkiausia pasidaryt, kad vienodo kampo būtų. Jie skirti stalo kojoms kiek į šonus paversti, trapecijos forma atseit turi suteikti šiek tiek grakštumo. Galima apsieiti ir be jų, jei norisi grubesnio bauhaus'o:)

Pasižymim pleištukų tvirtinimo vietas visuose kampuose...

Pritvirtinam per vidurį 20 mm medvaržčiais.

Prisukam kojas - geriausia prieš tai pleištukuose pragręžti skyles, kad neskiltų. Gręžti uždėjus stalo koją ir ją prilaikant.

Voila.

Paprasta ir patogu. Gerai atrodo ir nelakuotas, bet norint, galima visaip smagiai nudažyti stalviršį, pvz baltai ir ant viršaus perpiešti arba išpurkšti per trafaretą norimą grafinį ornamentą. Tokiu atveju patartina naudoti aplinkai ir sveikatai nekenksmingą ekologišką laką (sėmėnų arba dar geriau - kanapių - aliejaus pagrindu) arba dažus. Nenaudokit dažų akriliniu pagrindu.

"Sólo se ve bien con el corazón, lo esencial es invisible a los ojos."

Antoine de Saint-Exupéry

Gal kitąmet vietoj fanerinio tualeto (kas ir šiaip jau faina) KultFlux galetų sukurt kažką panašaus:)

The artist Swoon’s “Swimming Cities of Switchback Sea” is part floating artwork, part performance, part mobile utopia and seemingly part summer camp for grown-up artsy kids.

Pilna NY Times galerija ir straipsnis (pastarasis reikalauja nemokamos registracijos - jei dar nesi)

Ir dar: Street Art: Joshua Allen Harris' Inflatable Bag Monsters (youtube vid)

Radau kieme išmestą europaletę, pasiskolinau įrankius ir mikliai sukonstravau lentyną batams, kurios jau senai namie reikėjo.

Kaina: 0 lt
Medžiagos: europaletė (nieko daugiau)
Įrankiai: plaktukas, pjūklas, replės
Trukmė: 3 val (tik todėl, kad neturėjau viniatraukių replių, "elektriko" replėmis labai sunku išrauti vinis su sriegiais, kurias naudoja paletėse).

Imi paletę ir nupjauni skersines laikančias lenteles (kur pažymėta linija). Šoninėms dalims reikia ištraukti vinis ir nuimti tik po tą vienišą atraminę (apatinę) lentelę ir vidurinį kubą. Vidurinę paletės dalį iškart visą išardyti, jos dalys bus panaudotos vėliau.

Vo, nupjoviau.

Nuardžiau. Ant tų šoninių dalių esančius pritvirtintus kubus reikia palikti, kaip matosi šitoj nuotraukoj. Kiekvienai iš dalių, iš tos pačios pusės, tuščiuose kampuose, reikia prikalti po kubą iš vidurinės dalies (nuotraukoje dar neprikalta, bus prikalta kur dabar nuskilęs kubas padėtas). Gausim du tokius kaip ir "suoliukus", kurie bus batų lentynos viršus ir apačia. Į šiose dalyse esantį išilginį tarpą puikiai telpa prikalti po vieną lentelę, nuluptą anksčiau iš apačios.

Dabar gudrioji dalis, kaip sutvirtit viršų ir apačią. Aš nupjoviau po siaurą lentelę, tokio pat pločio, kaip "suoliuko" plotis. Tada į tos lentelės priešingus galuose įkaliau po neilgą vinutę, taip kad vinių galai išlystų kiaurai kitoje pusėje. Tada tą lentelę, vinių galvomis žemyn, prikaliau ant dviejų "suoliuko" kojų kitomis dviejomis vinimis. Tokiu būdu liko į viršų išsikišę vinių galai, ant kurių "užmoviau" antrą "suoliuką". Geriausia tai daryti pirma ranka prispaudžiant, kiek eina, o tada jau pakalti plaktuku iki galo.

Rezultate gaunam štai ką. Lentyna baigta!

Neprieikė net vinių - panaudojau išrautąsias. Iš paletės nepanaudota liko tik tiek...

Komfortas.

Žodžiu tokį baldą sugalvot buvo labai lengva. Bet buvau inspiruotas kolektyvo ReadyMade ir jų knygos tuo pat pavadinimu, kurioje yra daug visokiu idėjų ir instrukcijų, kaip iš išmestų daiktų pasidaryti naudingų buičiai reikalų.

Sekmadienį klausausi Dotun Adebayo per BBC Radio.

Robertas B. bloge Kitokia statyba pasakoja, kaip statosi molinį namą, vienas, be visokių statybininkų ir kitokių chaltūrščikų pagalbos, ant kurio stogo auga žemuogės ir grybai, o radijuje skamba Anthony & Johnsons bei Rufus. Be pasidaryk-pats instrukcijų,  labai geri jo komentarai, kuriuose paprastai, teisingai ir argumentuotai atsako į klausimus ir skalbia šonus visokiems miesčioniškiems amebos veidams ((c) Martinkus) ir statybų lochamsoportunistams.

Ačiū įdomios radijo laidos Atviras Galas (transliuojamos per Start FM) autorėms už šį atradimą. Jos archyvą netrukus dėsim į OreCast, o tuo tarpu paklausykit interviu su Robertu, apie jo statybą ir Laisvą Universitetą (yra ir intervas su Mic), spausk čia.

Pora RB citatų:

Privačiam name dideli langai išvis yra nesusipratimas. Trūksta šviesos? Varyk į kiemą ir maudykis šviesos jūroje. Nori būt arčiau gamtos? Varyk į kiemą, o ne spoksok pro savo milžiniškus langus-televizorius. Tam kvartaliuke kur kyla mano namas yra daug namų su dideliais langais. Per tuos kelis statymo metus pastebėjau, kad paprastai prie jų žmonių nepamatysi. Ar vasara, ar žiema- visi lindi viduj, tik retkarčiais išlysdami nusipjauti žolytę ar pasikepti kokį mėsgaliuką. Taigi, viskas prasideda plačiais architektų mostais, o baigiasi egzistencija tarp keturių sienų ir susvetimėjusia ir dėl to lengvai valdoma visuomene.

...

Licenzijavimo sistema yra totalus blogis, o jos tikroji paskirtis yra stambių, šiuo atveju statybos ar projektavimo, korporacijų gyvenimo lengvinimas ir dar viena galimybė didintis pelnus, kuo labai noriai naudojamasi. <...> jei pradedi pūsti miglą apie tariamas superines kvalifikacijas ir jų mitologinį atspindį licenzijų pavidalu, jau galima lupti devynius kailius nemirkčiojant.
Dar vienas licenzijavimo sistemos blogis yra tai, kad iš žmonių po truputį atimamas gebėjimas ką nors nuveikti pačiam. Kai metų metus per visus galus kalama, kad ką nors tinkamo padaryti, pasakyti ar pamatyti gali tik SPECIALISTAS, EKSPERTAS, ar bent jau žmogus turintis licenziją, tai po kiek laiko sunoksta ir vaisiai. Žmogus jau pradeda abejoti ar sugebės teisingai įsukti net tuos kelis savisriegius. O tokia padėtis yra super palanki hierarchinėms struktūroms, nes žmogus, kuriam nuolat reikia autoritetų yra silpnas, lengvai valdomas ir todėl idealiai tinkantis naujos kartos vergystei.

Be visa kito, jis dar daro ir kietus dviračius. Ir toliau taip varyt, Robertai.

"Kino pavasaris" spalio 3 - 9 Vilniuje organizuoja - Lotynu Amerikos kultūros dienos. Kinas, muzika, kulinarija, literatūra.

Chevere!

Pilna programa išskleidus šį postą arba oficialiam saite:

http://www.kinopavasaris.lt/lotynu_amerikos_dienos/2008/

Tuo tarpu Kauno draugai ir svečiai, vakar jau turėjo galimybę sudalyvauti lietuviško Lotynų Amerikos sezono atidaryme "Suflerio Budeleje", kur kartu su Gedu, ką tik grįžusiu iš savo 8 mėnesių antropologinės-kultūrologinės ekspedicijos Pietų Amerikoje, dalinomės iš kelionių surinkta ir parsivežta muzika ir vaizdais. Skambėjo cumbia, festejos, marineras, carnavales, musica criolla, afroperuana, afroecuadoriana, bolivana y colombiana ir daug kitos muzikos, o taip pat bokalai ir stikliukai. Be kitų video skanėstų, buvo rodomas Argentinos indie scenos istoriją pasakojantis kino filmas "Mono" (premjera Europoje! Ačiū autoriams Mauro Andrizzi ir Mariano Goldgrob už maloniai padovanotą filmo kopiją). Spausk čia ir pažiūrėk koncertinį klipą iš šio filmo.