Švarūs produktai ir kiti paburbėjimai apie maistą
Vegano blogo poste - sąrašas prekybininkų, prekiaujančių ekologiškais produktais, vegetariškais patiekalais ir pan. Viskas gerai, tik man nesuprantamas išskirtinai užsienietiškų "eko" prekių bumas, ir pardavėjų gūžčiojimas pečiais paklausus apie lietuviškas prekes. Ir šiaip kaip jau visiems išūžiau ausis, patraukliausias man atrodo Viva SOL alternatyvios ekonomikos modelis, pagrįstas vietine mažų ūkių produkcija, tiesioginiu bendravimu tarp gamintojų ir valgytojų, dalyvavimu ir... mainais.
Kitas panašus, jau veikiantis modelis - draugai emailu susitaria ir padaro užsakymą tiesiogiai pas ūkininkus mėnesiui į priekį.
Prie to paties, virėjas Linas Kestminas, atkalęs ranką Holivudo ir Japonijos kino žvaigždžių virtuvėse, Vilniaus "Skrajojančiame Olande" (Bokšto 2) kurį laiką ketvirtadieniais pateikinės savo gamintą "gryną" (Raw Food, termiškai neapdorotą) maistą. Kiek teko ragauti nesenai ten vykusio pirmojo Green Drinks myto metu, tai labai įdomus, bet nebūtinai išskirtinai skanus maistas. Na bet skonio ir filosofinio nusiteikimo klausimais sunku pasiginčyti.
Viena aišku - "Olandą" (iš kur dabar ir rašau) gerokai pagerins netrukus jame atsirasiantis Velkopopovický Kozel. Kad ir koks draugiškas, mano lokalu šis baras deja netaps, nes tas pat Kozel čia bus tik buteliais. JGO pasakojo Play girdėjęs, kad pilstomo Kozel distributoriai apskritai užsilenkė.
P.S. Šį penktadienį - Lino Kestmino paskaita apie gyvą maistą Klaipėdoje. Čia daugiau info.