mart.freeflux.net

Mano kvartirantas Adam'as jau antrus metus organizuoja knygų keitimosi renginį.

> > >

Everyone has books that they have read before and will likely never read again. So instead of letting them sit there on your shelves, swap them with people at the Vilnius Book Swap.

The idea is that you bring books that would be interesting to others and take home books that you might not be able to get or just can't afford.

There are no particular rules, but generally it works like this - give a book, take a book. One for one. Of course if I bring the original handwritten works of Charles Dickens or Leo Tolstoy, you might want to trade that for two books :D

Books in any language are welcome.

The principles behind the Vilnius Book Swap are freecycling, and trade. There is no reason to give book publishers reason to cut down more trees and make more money when we can just trade the books.

If there are any left over books that people want, we will donate these to some worthy cause - it could be a school that needs reading material or just some other place. Its up for discussion.

One point however - do not bring 10 copies of last year's guide to a festival or 13 copies of an EU publication. No one actually wants these to swap. Put these in a recycling bin or give them back to the producer.

Date:
20 June 2009
Time:
13:00 - 15:00
Location:
Woo Bar, Vilniaus g. 22

Tradicinis, mažas vienos šeimos valstiečių ūkis gali tapti sėkmingu verslu, jeigu sugebės užmegzti ryšius su maisto kokybei ir darniai plėtrai užsiangažavusiais vartotojais. Atvirumu ir solidarumu besiremiančių smulkiųjų ūkininkų perspektyvas nagrinėja Audra Čepkauskaitė.

Apie valstietiško gyvenimo būdo atgimimą

Algirdas Knystautas

Nejuokais išsigandę precedento, miškų naudotojai puolė rašyti raštus Premjerui A.Kubiliui. Kad jokiu būdu nepatvirtintų teigiamo Vyriausybės peticijų komisijos sprendimo. Kaip gi čia – gamtosaugininkai gali nurodinėti multimilijonieriams? Nuo kada čia Lietuvoje tokia tvarka?

Kaip visada imamasi purviniausių metodų. Jų lyderis – privačių miškų savininkų asociacijos pirmininkas p.A.Gaižutis. Kaip pats teigia, po jo sparnu – visi privačių miškų savininkai ir visi iki vieno jį palaiko (turime visai kitokios medžiagos). Gaižutis rėksmingai liepia Premjerui “nepasiduoti “populistiniams ir žalingiems” A.Knystauto ir Judėjimo “Už gamtą” reikalavimams” ir “atmesti peticijų komisijos sprendimą”. O tikrovėje populistiniai ir žalingi melai sklinda iš negailestingų miško vartotojų lūpų. Populistai Tuminas ir Vaitkus, populistai Kazlauskas ir Kontrimas, populistai  Santara-Šviesa, populistai ekologai ir gamtosaugininkai, populistės Eglė Špokaitė, Miki Hamanaka, Sigutė Stonytė, populistas Gintaras Varnas ir Aurimas Paulauskas. Ir dar tūkstančiai tokių populistų parašų po peticija, kuria siekiama nors truputį apriboti išsikerojusį godumą ir vandalizmą mūsų miškuose, ypač privačiuose. Bet ne, naudotojai gamtos labui neatsisakys nei lito.

Oi ir panižo pelno besivaikantiems miško grobikams padai. Pirmą kartą jie pamatė, kad visuomenė taip pat turi balsą prieš jų milijonus. Tuos milijonus jie drįsta lyginti su Lietuvos gerove. Tautai nusispjauti, į ką pavirs gamta, kad tik šitie “darnaus vystymosi” – kaip jie sako – šalininkai ir toliau galėtų krautis turtus. Rašte Premjerui p.Gaižutis begėdiškai neįvardija terminų peticijoje, o lakoniškai juos vadina “šiltuoju metų laiku”. Čia jau palieku skaitytojų fantazijai, kuris gi tas metas šiltasis. Peticijoje – nuo balandžio 1 d iki birželio 1 d. Visiškas minimumas. Bet, sekant p.Gaižučio logiką, birželis, liepa, rugpjūtis jau yra šaltasis metų laikas.

Pilnas tekstas - Judėjimo "Už gamtą" naujienose

Peru has suffered violent clashes between indigenous groups desperately trying to protect the Amazon and the government, who has pushed through legislation allowing intensive mining, logging and large scale farming in the rainforest.

I just signed a petition urging President Alan García to immediately cease the suppression of indigenous protests, to suspend laws that open up the Amazon to extractive industries, and to engage in a genuine dialogue with the indigenous groups.

Click here to support the campaign.

----------------------

Dear friends,

The Peruvian government has pushed through legislation that could allow extractive and large-scale farming companies to rapidly destroy their Amazon rainforest.

Indigenous peoples have peacefully protested for two months demanding their lawful say in decrees that will contribute to the devastation of the Amazon's ecology and peoples, and be disastrous for the global climate. But last weekend President Garcia responded: sending in special forces to suppress protests in violent clashes, and labelling the protesters as terrorists.

These indigenous groups are on the frontline of the struggle to protect our earth -- Let's stand with them and call on President Alan Garcia (who is widely known to be sensitive to his international reputation) to immediately stop the violence and open up dialogue. Click here to sign the urgent global petition and a prominent and well-respected Latin-American politician will deliver it to the government on our behalf.

More than 70 per cent of the Peruvian Amazon is now up for grabs. Giant oil and gas companies, like the Anglo-French Perenco and the North Americans ConocoPhillips and Talisman Energy, have already pledged multi-billionaire investments in the region. These extractive industries have a very poor record of bringing benefits to local people and preserving the environment in developing countries - which is why indigenous groups are asking for internationally-recognized rights to consultation on the new laws.

For decades the world and indigenous peoples have watched as extractive industries devastated the rainforest that is home to some and a vital treasure to us all (some climate scientists call the Amazon the "lungs of the planet" - breathing in the carbon emissions that cause global warming and producing oxygen).

The protests in Peru are the biggest yet and the most desperate, we can't afford to let them fail. Sign the petition, and encourage your friends and family to join us, so we can help bring justice to the indigenous peoples of Peru and prevent further acts of violence from all parties.

Petition.

In solidarity,

Luis, Paula, Alice, Ricken, Graziela, Ben, Brett, Iain, Pascal, Raj, Taren and the entire Avaaz team.

Sources:

# Civilians and police killed: Human rights lawyers accuse the government of a cover-up, BBC, 10 June
# Civil Society Condemns Massacre of Indigenous People in Peru, 8 June
# On Peru's rift over economic policy and the controversial free trade agreement with the US , Reuters, 9 June
# Research Article: Oil and Gas Projects in the Western Amazon: Threats to Wilderness, Biodiversity, and Indigenous Peoples, M. Finer et al
# Oil companies ‘should withdraw’ as Peru ‘faces its Tiananmen’, Survival International, 8 June
# Peru's Amazon oil deals denounced, BBC News, 3 February

^{Vaizdas šalia Papės ežero.Foto by liepaja iš Panoramio}

Vakar visoje Lietuvoje lynojant, pajūris buvo svetingas - švietė saulė ir pūtė lengvas vėjelis. Puiki diena kelionei dviračiu, ypač kai norisi pravėdint galvą, prieš tai vakarą praskalautą statinės puikaus, apyniuoto naminio alaus. Jau senai norėjau aplankyt Papę ir buvo įdomu, ar ten galima nusigauti palei pat jūrą (kad pliažu galima, tai ir taip aišku, bet dviračiu nelabai patogu), ir mano bičiulis aludaris Tuomsuons kaip tik tą kelią žino.

Pradedam Užkanavėje (šalia Palangos aeruosto) ir patraukiam pro Šventąją (net neminėsiu, koks baisumas apima pamačius tuos naujus debiliškus devynaukščius gargarus, primenančius blizgantį š&*%ą vidury kelio). Pravažiavus kabantį tiltą, surandame takelį, vedantį pro Žemaičių Alką - ant kopos susmeigtus medinius krikštus. Pro Monciškes dar veda asfaltuotas keliukas, vėliau jis baigiasi ir pasislenkame arčiau jūros, ir tęsiam kelionę pro pakaitom smėlėtą, ar žolėm apaugusį taką. Taip pasiekiame Būtingę ir pravažiavę tuos baisius naftos terminalo cisternas, pasiekiame paskutinę lietuvišką sodybą. Naftos reikalas sudarkė vietinę nekilnojamo turto rinką, ir ačiū Dievui - tai yra bene ramiausias, makabriškais griozdais neužstatytas lietuviško pajūrio gabalėlis. Toji prižiūrėta, bet tuščia sodyba su danguje lėtai lietų į Lietuvą nešančiais debesimis buvo tas momentas, kuriuos norisi kolekcionuoti.

Už Būtingės pasiekiame LT-LV sienos bokštelį praktiškai pliaže, kur keliukas daro staigų posūkį ir neryškiomis provėžomis eina pro ganyklas ir pirmąją latvišką sodybą. Net sunku patikėti, kad toji siena gali žymėti tokį ryškų kultūrinį skirtumą. Ganyklose ganosi avys, prižiūrėtos, bet nesudirbtos sodybos su senoviniais kuršiškais namukais (ne vieno plastikinio lango!) ramiai ilsisi tarp medžių ir krūmokšnių. Automobilių beveik nėra, žmonių irgi nesutinkame, išskyrus laukuose dirbančią moteriškę prie įspūdingo plūdžių rojaus - turistinės sodybos.

Važiuojame pievomis, žole, mišku (kur visai prieš mus iššoka briedis ir ramiai nubidzena pirmyn), kartais išlendame arčiau jūros. Retkarčiais dviračius tenka pasivesti per smėlį. Artėjant prie Papės, išvažiuojame į žvyrkelį, ir pagaliau pervažiavę Papės kanalą, atsiduriame kaimelyje, kuris mus pasitinka oria ramybe. Sezonas čia prasideda tik po Joninių. Vieninteliame kaimelio restorane, kurio savininkas - žydukas iš Klaipėdos pietaujame, ragaujame latvišką alų, klausomės savininko pasakojimų apie tai, kad iš 28 sodybų Papėje 24-ių savininkai - lietuviai. "Duok lietuviui pajūrio ir jis jš iškart apstatys" - paklaustas apie kulktūrinius skirtumus, porina šinkorka. Greta prabėga stirnos. Akį ir širdį džiugina laisvos erdvės ir ramus pajūrio kvėpavimas.

Grįžome tuo pačiu keliu. Kartosiantiems maršrutą rekomenduočiau važiuoti kalnų dviračiu. Turistinėje bazėje "Papes Čakštis" (kuriame yra užkandinė, baras ir nakvynė) galima susitarti ir atsiskaityti litais. Iš Papės dar galima aplankyti už kelių km esantį Rucavos miestelį, kur būdami, būtinai užsipirkite gero latviško "Tervetes" alaus.

http://interviewproject.davidlynch.com

The Interview Project website has launched. Starting today, a new episode will be posted to the site every three days for the next year.