Balandžio 22 - gegužės 28 d. Lietuvos NC UNESCO parodų salėje bus eksponuojama bičiulio, antropologo Donato Brandišausko paroda "Elnių žmonės - Sibiro oročėnai", kurioje bus paties Donato darytos nuotraukos iš jo sėkmės prisijaukinimo metų sų klajokliais medžiotojais.
Šios parodos atidarymo metu Tikras Alus vaišins bendro projekto su Kupiškio bravoru rezultatais - gaiviu britiško tipo eliu.
Šiaures elniu banda. Foto: D. Brandišauskas
"Letas gyvenimas" Dargužiuose ir ypac lietingos popietes suteike laiko susikaupusiems skaitiniams. Ka ten slepti, jau senai svajojau apie toki skaityma - vienkiemyje namuke, jaukiai isitaisius ant sofos, su kavos puodu arba alaus bokalu rankoje, už lango šnabždant lietui.
All types of being are attributed with their own energy or force. It is necessary to understand the various ways of being in the world in order actively to live one's life in it.
(Humphrey 1996)
Šia savaite mano rankose be grožines literaturos - ir biciulio antropologo Donato pasidalinta medžiaga iš jo ir jo kolegu ekspediciju i Užbaikale, tiriant orocenu-evenku klajokliu medžiotojus:
Pakankamai egzotinis tokios temos subjektas yra "sekmes" ir galios prisijaukinimas ir aktyvavimas sudetingame ir, cituojant kita biciuli Giedriu, "žmogiškaji fenomena viršyjanciame" pasaulyje (Užbaikales - kaip ir kitu post-sovietines erdves tašku atveju entropija dar padidino sovietiniu sistemu griutis). Žvelgiant giliau, po neo-šamanizmo formomis slepiasi ne stabmeldiški prietarai, o gilesnis pažinimas, informacijos isisavinimas, išgyvenimo strategijos. Klajokliu atveju, tai atstoja technologijas - kur kas sekmingiau bei darniau?
Idomus ir pats antropologinis "psicho-mentalinio komplekso" konceptas (Sergey M. Shirokogoroff, 1935), apibrežiantis kaip identitetas pasireiškia praktinemis formomis, kur kas subtilesnemis nei dialektai, etnonimai, ir kita ethnos'o geneologija. Man idomu butent tokios, neakivaizdaus ir subtilesnio pažinimo formos, susidurus su kitomis kulturomis - o gal net konkreciais žmonimis.
D. Brandišausko nuotrauka
Prieš kelet? savai?i? Šiaur?s At?nuose perskai?iau nepaprastai ?dom? ir išsam? interviu su antropologu, Aberdino universiteto doktorantu Donatu Brandišausku. Pajutimas, gilesnis žvilgsnis ? oro??n? (evenk?) ir kit? šiaur?s klajokli?/medžiotoj? taut? kult?ras - ?manomas tik gyvenant kartu, ir lydimam s?km?s, esant priimtam vietin?s dvasios-šeimininko.
S?km?s prisijaukinimas, santykis su aplinka, gyv?nais, ritualai, b?senos. Kas ta?iau neišreiškiama žodžiais - žodžiai gali atnešti mel?.
Kalba, bet nedaug. Yra dalyk?, apie kuriuos neb?tinai kalba. Turi paplitus? negraž? posak? „A ja chui znajet“, ir jei ne vietoj ir ne laiku suformuluosi dar ir netikus? klausim?, gausi tok? atsakym?. Kartais patenki ? palanki? situacij? ir tada gali paklausti konkre?iai. Tada gausi atsakym?. Apie sukonstruotas situacijas paprastai neatsako. Kartais išvis nieko nesako, nes mano, kad dvasia – šeimininkas sureaguos, kad kalb?damas apie žv?r? neteks s?km?s. Tai, ko žmogus nesako, antropologui irgi labai svarbu. ?vedi tai ? bendr? kontekst? ir matai, k? žmogus sako ir ko nesako.
Paties D. Brandišausko istorija ?domi - kaip vaikyst?s dom?jimasis ind?nais (visi dom?jom?s) tapo studij? objektu, profesija, gyvenimo užsi?mimu. Mane žavi ir domina žmon?s, kurie sugeba nepamesti to gr?do.
Visas interviu: Oro??n? taigos jausmas