Porro en tu cabeza
Ši vieta gimė pažymėta mitais ir legendom. Viduramžiais buvo tikima, kad kažkur egzistuoja toks miestas, pertekęs aukso ir sidabro, ir kurio gyventojai gyveno skęsdami turtuose. Ispanai, XVI a. ieškodami taip vadinamo "Cezarių Miesto", pirmieji iš baltųjų užklydo į derlingus laukus, plytinčius tarp dviejų kalnų grandinių ir skalaujamus kelių krištolinių upių.
Daug vėliau, 1960-aisiais, naujojo amžiaus klajotojai, Argentinos hipiai, ieškojo savo rojaus, ir atrado jį šiose nuostabaus grožio apylinkėse, pačiame Andų Patagonijos vidury. Sugebėję atmušti valdžios planus šalia laidoti atominio kuro atliekas, jie paskelbė vietą "neatomine zona" ir taip gimė El Bolson miestelis.
Dabar čia gyvena nebe vien hipiai, o sidabrą atveža juvelyrai-amatininkai į visoje apylinkėje garsią feria (turgų), kuriame sutiksi pačią margiausią publiką, dreduotą, tatuiruotą, balto ir indėniško kraujo, ryškiaspalviais rūbais, gaucho apsiaustais arba adidasais. Amatininkai, ūkininkų, uogautojai ir indėnų meno meistrai kartu su likusia publika vysto veiklą - demonstruoja prekes, pasakoja istorijas, gulinėja kartu su visais ant žolytės, su mate puodu ar suktine, šnekučiuojasi ir stebi vietinių aktorių ir gatvės menininkų pasirodymus. Net pačiam turgaus įkarščio metu ore neišsisklaido ramus čilas - tranquilidad.
Dabar čia gyvena nebe vien hipiai, o sidabrą atveža juvelyrai-amatininkai į visoje apylinkėje garsią feria (turgų), kuriame sutiksi pačią margiausią publiką, dreduotą, tatuiruotą, balto ir indėniško kraujo, ryškiaspalviais rūbais, gaucho apsiaustais arba adidasais. Amatininkai, ūkininkų, uogautojai ir indėnų meno meistrai kartu su likusia publika vysto veiklą - demonstruoja prekes, pasakoja istorijas, gulinėja kartu su visais ant žolytės, su mate puodu ar suktine, šnekučiuojasi ir stebi vietinių aktorių ir gatvės menininkų pasirodymus. Net pačiam turgaus įkarščio metu ore neišsisklaido ramus čilas - tranquilidad.
Turgus garsus, tad pritraukia vis daugiau atvykėlių ir turistų iš aplinkinių vietų. Matosi, kad miestelis keičiasi - dabar jau centre yra 2 bankai, internet taškai, keletas prabangių restoranų ir parduotuvių. Bet užtenka pereiti į kitą gatvę ir prasideda neasfaltuotos gatvelės, apstatytos paprastučiais pašiurusiais mūriniais ir jaukiais mediniais namukais, kuriuose įrengtos mėsinės, maisto parduotuvėlės, duoninės, amatininkų dirbtųvėlės.
Einu pasišlaistyt gatvelėmis. Visų pastatų sienos apkabinėtas koncertų, ezoterinių paskaitų ir knygynėlių, tai-chi, budizmo, jogos ir kitų religinių praktikų (net Turkijos sufių!), rytų kovos menų, workshopų, parodų, meistrystės pamokų, ekologinių stovyklų, parma-farmingo, ir kabinų nuomos skelbimais. Daug gamtos ir pigių kabinų bei kempingų reiškia, kad ši vieta ypač populiari tarp Argentinos jaunimo, kuriam auksas ir sidabras neslegia kišenės. Daug gamtos ir daug vegetarų reiškia, kad čia geriausia vieta prisikimšti sultingiausių vaisių ir traškiausių daržovių. Tad daug daržovių parduotuvių. Gatvės gale randu ir pora feria americana (amerikietiškas turgus) - taip čia vadinasi skudurynai. Iš užrašų ant gretimo tokio pat mažo ir nušiurusio, tik apkabinėto laidais, namo įskaitau, kad tai miestelio radijo stotis.
Į akis krenta visur pritaikomas užrašas artesenal (amatininkų, naminis). Žiū kur buvęs kur nebuvęs jau ir kabo naminės uogienės, naminės kepyklos, naminių ledų, naminio šokolado, ar - o taip! - naminio alaus iškaba. Mano džiaugsmui pastarųjų ypač daug. Bolsonas turi dar vieną stebuklingą savybę - jo apylinkėse užauginami du trečdaliai visų Argentinoje sunaudojamų apynių. Atvažiuodamas jau buvau girdėjęs, ir tikėjausi pataikyt į vasario vidury vykstantį apynių (skaityk - alaus) šventę. Koks tatai buvo nusivylimas, kai sužinojau, kad šventė įvyko mėnesiu anksčiau - data buvo atkelta, kad sutaptų su miestelio 50 metų jubiliejumi! Bet toks pat džiaugsmas laukė, pamačius pirmą fabrica de cerveza (naminis bravoriux), o paskui jau ir kone ant kiekvieno kampo po cervezeria artesenal (alinė). Dažnai jos įrengtos kokioj kalnų trobelėj ar tvartelyje. Paragavau ne vieną ir ne du tų naminių alų, patiko - nelabai stiprus ir truputį rūgštėlesnis, labai lengva puta, dažnai lyg ir su vaisių prieskoniu. Visada išpilstytas į 1 l dydžio butelius, tad ilgai netrunka, kad trenktų į galvą:)
Apsistojam šiek tiek už miestelio, šalia dulkino kelio (šioj šaly visi keliai dulkini), Casa de Viajero. Mus pasitinka žilstelėjęs, bet energingas ir besišypsąs diedukas, Augustin. Jo tikra pavardė argentinietišku slengu reiškia stuff (porro). Gera pavardė geram žmogui. Buvęs aistringas keliautojas, paporina keletą istorijų apie savo keliones, supažindina su kuklia savo žmona Laura. Kartu jie turi sklypelį, skęstantį žalumoj ir medžiuose, lūžtančiom nuo vaisių ir uogų šakom, ir čia savo rankom pasistatę trejetą molinių ir medinių namukų, odos dirbtuvėles ir dar vieną keturvietę kabiną backpackeriams.
Augustin laiko tvirtą rankelę ant savo versliuko. Viskuo pasirūpina, pažiūri, kad niekam nieko netrūktų, ir dar veiklą dirbtuvėlėj pareguliuoja. Antai Naras susižeidė koją kalnuose, tai nuvežė į vietinę polikliniką, o po to Laura vyniojo koją visokiais vietiniais gydomaisiais augalais. Daktarai sakė dvi savaites nejudėt, ale jau po trijų dienų buvo kaip naujas.
Augustin laiko tvirtą rankelę ant savo versliuko. Viskuo pasirūpina, pažiūri, kad niekam nieko netrūktų, ir dar veiklą dirbtuvėlėj pareguliuoja. Antai Naras susižeidė koją kalnuose, tai nuvežė į vietinę polikliniką, o po to Laura vyniojo koją visokiais vietiniais gydomaisiais augalais. Daktarai sakė dvi savaites nejudėt, ale jau po trijų dienų buvo kaip naujas.
Va dar kaip tai pamenu vieną iš daugelio malonių tos savaitės momentų.. Sėdim sau saulei besileidžiant atsipalaidavę su naujaisiais sodybos kompanjonais, maišyta argentinietiška ir europietiška publika, kiemelyje. Iš prietemos išnyra dėdė Augustin, nešinas keliais dideliais buteliais. Pasiteirauja, ar todo bien. Todo bien, sako visi. Va, sako - mano gamybos alus - jei patiks, galėsit sumoket kelis pesus, jei nepatiks - tiek to. Kartu sėdim prie rusenančių žarijų ir Augustin rodo, kaip kepamas tikras asado, mėsos šmotas ant žarijų. Sukam suktinę. Į mūsų suktinę Augustin kikendamas įtrupina savo augintos marijos...
Kad ilgą istoriją papasakot trumpai, buvo taip: planavom Bolsone pasilikt pora dienų. Penktą ar tai septintą dieną atsičiuxinam.. vis dar ten pat! :)
Beje, Argentinoj iki 25 gramų marijos savo vartojimui turėt legalu. Vietinė logika suveikia - mažiausias kiekis, kurį galima įsigyti, yra 25 g. Geriausia vieta tam yra, aišku, El Bolson.
Vat toks tas mano mažytis rojus.
Ką dar galima nuveikt:
-
Aplinkiniai kalnai siūlo daug trekų, nuo pusdienio iki kelių dienų. Augustin ir čia turi specialų receptą. Ranka ant popieriaus lapo nupiešia ir smulkiai aprašo trasą, kurios nerasi jokioje knygoje. Paupiais, kabančiais tilteliais ir uolomis iki krioklių, tada per botanikos sodą, girininko sodybą, juodu dulkėtu keliu į Cabeza del Indio (kalnas, kuris atseit primena indėno veidą profiliu). Visą kelionę mane nusprendžia palydėti du Augustino šunys. Kaip tikri draugai, vienas sergėdamas veda priekyje, kitas lydi iš paskos. Man liko paslaptim, kaip jie užsikardavo į labai stačių uolų atkarpas, kur aš keberiodavausi pats bijodamas pažiūrėt žemyn..
-
Kiti išbandyti ir rekomenduojami trekai: Rio Azul ir Lago Azul (kalno viršuje ežero akis, kurioje plaukioja mėlyni ledo gabalai). Pakeliui gali tekt prie upės sutikt ilgaplaukį žynį, atliekantį apeigas ar mergaitę, šokančią ir mušančią mediniu instrumentu taktą. Greta esančiam bariuke ant medinių suolų būtina prisėst grįžtant ir išlenkt naminio alaus, gaminamo už 2 km, kalno viršuje.
-
Kokią vieną dieną po kalnus pajodinėti. Kylant į Cerro Piltriquitron kalną, mano gerai įmitęs ir tvirtas, matinio rausvo plauko arklys Rossillo vis veržėsi ristele į priekį, tai po to porą dienų maudė visą kūną kaip po pirmos dienos ant snieglentės.
-
El Bolson - viena pigiausių vietų pasklandyti virš kalnų ir miestelio parasparniu. Orai kalnuose keičiasi greitai, tad rudeniop gali tekt porą dienų palaukt tinkamo oro.
-
Nuvažiuot dienai arba praleisti savaitę stovykloje-ekologinėje parma-fermoje, keliasdešimt km nuo Bolson. Galima padirbėt su kelioliką savanorių, sužinot apie sustainable development, parma farming, optimalios gamtos ir žmogaus sąveikos filosofiją ir praktiką. Mainais už pagalbą - nakvynė ir dviejų puikių šefų gaminamas maistas nemokamai.
Šiek tiek nuotraukų.