XI Región
Coyhaique (via flickr)
Skrendu virš Kordilerų. Pro kelis sluoksnius padrikų debesų matosi upių išraižyti arba erozijos išgraužti stepių plotai, kuriuos pamažu išstuma snieguotų viršūnių grandinės. Kalnų slėniai kupini iki kraštų, tūkstantmečiais guląs sniegas, veržiasi pro tarpus ir tiesiasi ilgais ledynų liežuviais, kurie baigiasi saulėje spindinčiais ežerais.
Leidžiuosi į Balmaceda aeruostą. Iš jo apie 50 km iki Coyhaique, praktiškai vienintelio apčiuopiamo dydžio miesto šiame tūkstantyje kilometrų, vadinamų Carretera Austral - arba XI Region. Čilės administratoriai nebuvo labai išradingi, kai regionams reikėjo suteikti pavadinimus - tiesiog sunumravo juos nuo šiaurės į pietus. Paskutiniai spinduliai ir taip banguotus peizažus ir ankstyvo rudens spalvas dar labiau suminkština ir nusodrina. Galų gale saulė pasislepia galingų uolų tarpekliuose, kažkur tarp Castor ir Polux ežerų.
Coyhaique - Rio Simpson (via flickr)
Coyhaique - Rio Simpson (via flickr)
Mano argentinietis ex-kolega, firmos teisininkas, mėgsta patraukti čiliečius per dantį, o kitą kart nepasibodės net pavadinti juos fašiais. Mat anie vis bando pastumti sieną į rytus (Argentinos nenaudai). Šiauriau, kur daugiau indėnų, jie draugiški. Bet balti čiliečiai yra lopai, varo toliau kolega. Ekstremalūs katalikai ir netolerantiški. Ir daugelis palaiko Pinočetą.
Čiliėj daugiau ispanų įtakos (iš čia ir ekstremalus religingumas). Palei kelius dažnai pamatysi koplytėles ir specialias šventinamas vietas, o kartais šalia jų - didžiules krūvas butelių. Ne, tai ne vairuotojų sveikinimai žuvusiam girtuokliui kolegai. Populiari legenda byloja, kad besilaukianti moteris sekė savo mylimąjį, išėjusį į karą. Pakeliui ją labai troškino, vandens nebuvo, ji mirė.. bet vaikas stebuklingai išgyveno. Čiliečiai šią savo šventąją pagerbia, sunešdami didžiules krūvas stiklinių butelių ir plastmasinių "bambalių", tuščių arba su vandeniu. Bažnyčia nepalaiko tokių praktikų, bet prieš vėją nepapūsi, ir įvairių formų ir dydžių būdelės toliau dygsta pakelėse. Dažnai šalia stovi mažytis namukas, arba tokia sukalta didesnė (kad tilptų ir žmogus) būdelė, pristatyta šventųjų figūrėlių ir plastmasinių gėlių.
Argentinoje daugiau itališkos įtakos, ir gerokai didesnis kultūrų mišinys. Bet paklausk čiliečio ir jis nepašykštės kaltinimų Argentinai. Ypač jautrus klausimas dėl Patagonijos, kuri anksčiau priklausė Čilei, bet vėliau buvo prijungta prie Argentinos. Abiejose Patagonijos pusėse tebestovi patrankos, nukreiptos į kaimynę šalį - pats mačiau.
Bolivija irgi kadaise buvo didelė šalis. Ji kariavo daug karų ir visus pralaimėjo. Dabar Bolivija - maža ir biedna. Jei pakalbėsi su boliviečiais, jie nemėgs europiečių, bet ypač piktinsis Čile - po Ramiojo Vandenyno karo jai atiteko istorinės Bolivijos žemės. Nesunku suprasti, kad dėl savo vargų dabar jie kaltina Čilę, kuriai atiteko turtingiausios žemės ir vienintelis Bolivijos turėtas išėjimas į vandenyną.
Taigi, ne vien Baltijos sesės pasipjauna tarpusavy :) O kur dar istorinis indėnų klausimas ir dabartinio polit-korektiškumo viražai, arba turtingų užsieniečių ir korporacijų superkamos žemės...
Šiaip ar taip, negaliu pasakyt, kad su manim čiliečiai būtų buvę nedraugiški. Bet čia, pietuose, teko pajusti šioki tokį vėsumą.
Apsistoju ponios Herminia casa de familia netoli karinės stovyklos (miestelis sienos pašonėje). Gaunu lovą ir kiek šaltoką priemimą. Ponia Herminia nelabai noriai išspaudžia kelis žodžius, jai labiau patinka stovėti prie malkomis kūrenamos krosnies ir rūkyti cigaretę. Kambariuose kvepia dūmais. Miestelyje vaikšto uniformuoti kariai ir putliažandžiai vietiniai, kupini kažkokios "verslininkiškos" povyzos.
Pasivažinėju po apylinkes dviračiu. Toli nenuvažiuosi - išsukęs iš Carretera, tuoj įklimpstu žvyre, ir lieku akis į akį su pirmuoju vulkanu, sugriuvusiu tiltu ir keliais besiganančiais buliais. Randu gražų krioklį, ilgai nelaukęs išsirengiu ir palendu po juo. Aiiii!!! Kaime nusiperku naminio sūrio ir suku namo. Pavalgęs Casino de Bomberos (taip vadinasi pigios užeiginės, įsikūrusios mažuose miesteliuose šalia gaisrinių), jaučiu, kad laikas tolyn. Per Velykinius vargus įsigijęs bilietą į Chaiten, pirmadienio rytą sėdu į mikroautobusą.
Tolyn iš Coyhaique (via flickr)
Čilės Pietūs, iš visų pusių atsirėmę į nepereinamus kalnus, dar iki visai nesenai buvo praktiškai žmogaus neįžengtos vietos, kurias galima buvo pasiekti tik vandeniu - ir tai gerokai pavinguriavus pavojingais archepilago kanalais. Tik pavieniai keliautojai, įsigudrinę įsitrinti į pramoninį keltą, galėjo žvilgtelti į ūkuose dūksančios paslapties proskynas - skendinčius lietuje, tankiais ir vešliais miškais apaugusius kalnus, ledynų blyksnius ar kalnų upių krioklius. Tūkstančius, ne, milijonus metų čia nebuvo įžengta, ir tik prieš kelias dešimtis metų, dažniausiai palei vandenį ar naujai nutiestą Carretera Austral, įsikūrė keletas gyvenviečių. Daugumą jų sudaro vos keli namai.
Carretera Austral - grandiozinis Pinocheto pradėtas projektas, turėjęs sujungti neįžengiamus Pietus su likusia šalies dalim, ir palengvinti jo "įsisavinimą". Bet labiausiai - įamžinti jo paties vardą - originaliu sumanymu kelias turėjo vadintis Carretera Longitudinal Austral Augusto Pinochet Ugarte. Nerealias šaibas atsiėjusios statybos vyksta iki šiol, prieš kelis metus didelės kelio dalys buvo baigtos ir atidarytos. Kol kas juo pravažiuoja vienas kitas automobilis, sulijęs motociklistas, porą kartus per dieną - autobusas, ir tai tik sezono metu. Bet kaip teisingai sakė vienas mano draugas, dabar kai yra kelias, džiunglėms nedaug beliko...
Apie tai vėliau. Kaip ten bebūtų, Carretera Austral dėka leidžiuosi į įspūdingiausią kelionės atkarpą.
--
Šiuo metu, man berašant, televizorius bare rodo reportažą iš Puerto Chacabuco - keliasdešimt km nuo Coyhaique. Vietas nusiaubė prieš porą dienų įvykęs 7 balų pgl Richter žemės drebėjimas ir mini cunamis. 6 metrų bangos nuplovė apie 10 žmonių ir apgriovė pakrantės uostelius. Į nelaimės vietą atvykusi šalies prezidentė buvo nušvilpta, nes į galimos nelaimės prognozes nebuvo sureaguota anksčiau (per paskutinius 3 mėn. seismologai užfiksavo tūkstančius didesnių ir mažesnių virpesių). Brr.