mart.freeflux.net

Praeito mėnesio didžiausias atradimas - jauni ūkininkai Valdas ir Rasa iš Dargužių kaimo (50 km nuo Vilniaus). Baigęs prestižinius mokslus Prancūzijoje ir 10 metų padirbęs didelėje tarptautinėje kompanijoje, Valdas metė visas tas nesamones ir su Rasa išvažiavo į kaimą auginti avių ir ožkų ir daryti sūrių. Dabar jų nedidelis ūkelis klesti, sūrių asortimentas išsiplėtė iki 9 rūšių (nuo prancūziško stiliaus pelėsinių iki brandintų pusmetį), o paklausapasiūla niekaip negali patenkinti pasiūlospaklausos. Į visus siūlymus plėstis novatoriai tik numoja ranka - jų tikslas ne plėstis, o paskatinti kitus smulkius ūkius užsiimti panašia veikla, atgaivinti kaimą. Kitas ne mažiau svarbus tikslas - suartinti miestą ir kaimą, ir pirmi žingsniai čia - sūrių (o taip pat naminės duonos, sidro ir t.t.) degustacijos kas antrą sekmadienį turgelyje "Cafe de Paris" bei talkos jų pačių ūkyje.

Kaip tik tokioj talkoj ir buvau preitą savaitgalį - teko ir tvartą mėžt, ir dūminę pirtį įrenginėt, ir sūrių paragaut, ir samanės truktelt. Atmosfera buvo kaip apsilankius pas gerus draugus arba neužsiparinusius giminaičius - smagi publika (nuo vietinių močiučių iki lakūnų ir bretoniečių folko šokėjų:), puikus bendravimas ir jokio spaudimo. Pirtį dar reiks užbaigt, o tada vasarą bus galima atvažiuot išsipert, išsimaudyt ežeriuke ir išlenkt bokalą su draugais.

"SOLidarus turgelis", degustacijos ir užsakymai "Cafe de Paris" kavinėje Vilniuje, šį sekmadienį (balandžio 6), nuo 10 iki 14 h. Daugumą sūrių reikia užsisakyti iš anksto el. paštu: valdaska[-at]yahoo.fr (siūlau būtinai pabandyt sūrius "Jean Jacques" ir "Siurprizas")

Valdo interviu - lietuviams.com, kitas straipsnis iš LRT "Radijo virtuvės."

^{Foto: madaes}

Prieš keletą metų, žiemą, teko 3 savaites praleisti Mičigano valstijoj (Motor state - čia tankiausia amerikietiškų automobilių koncentracija), suburbijoj netoli Detroito. Blankesnę vietą sunku įsivaizduoti - tušti laukai, pustuščiai greitkeliai (pėsčiom niekur neįmanoma nueiti, nes nėra šaligatvių ar takų), kuriais kartais prašokuodavo stirna. Keli supermarketai ir šalti pakelės viešbučių kompleksai, net visuomeninis transportas retai užsukdavo į šitą Dievo pamirštą vietą. Galvojau, kaip žmonės neišprotėja.
Gal juos gelbsti tokie projektai kaip šis, Heidelberg, pradėtas menininko Tyree Guyton?

It's about taking a stand to save forgotten neighborhoods. It's about healing communities through art - and it's working!


^{Foto: James Sparshatt for Guardian}

Nesenai Guardian priede skaičiau apie truputį panašią iniciatyvą apleistuose Havanos priemiesčiuose, kur garsaus Kubos menininko José Fuster drobe tapo visas Jaimanitas rajoną pavertė drobe savo menui... Viso straipsnio online neradau, bet yra galerija: Cuba's answer to Gaudi.

Gal kada atsiras panašių pavyzdžių ir Lietuvoj, kažkas labiau įkvepiančio nei kokie nors Orvydo depresijos šedevrai - kurį godūs giminaičiai demonstruoja už 8 lt.