mart.freeflux.net

Surinkti tūkstančius savanorių, išmėžti tonas šiukšlių iš Vilniaus: Darom2008. Dar aplenkti estus ir pasiekti Gineso rekordą.

Praeito mėnesio didžiausias atradimas - jauni ūkininkai Valdas ir Rasa iš Dargužių kaimo (50 km nuo Vilniaus). Baigęs prestižinius mokslus Prancūzijoje ir 10 metų padirbęs didelėje tarptautinėje kompanijoje, Valdas metė visas tas nesamones ir su Rasa išvažiavo į kaimą auginti avių ir ožkų ir daryti sūrių. Dabar jų nedidelis ūkelis klesti, sūrių asortimentas išsiplėtė iki 9 rūšių (nuo prancūziško stiliaus pelėsinių iki brandintų pusmetį), o paklausapasiūla niekaip negali patenkinti pasiūlospaklausos. Į visus siūlymus plėstis novatoriai tik numoja ranka - jų tikslas ne plėstis, o paskatinti kitus smulkius ūkius užsiimti panašia veikla, atgaivinti kaimą. Kitas ne mažiau svarbus tikslas - suartinti miestą ir kaimą, ir pirmi žingsniai čia - sūrių (o taip pat naminės duonos, sidro ir t.t.) degustacijos kas antrą sekmadienį turgelyje "Cafe de Paris" bei talkos jų pačių ūkyje.

Kaip tik tokioj talkoj ir buvau preitą savaitgalį - teko ir tvartą mėžt, ir dūminę pirtį įrenginėt, ir sūrių paragaut, ir samanės truktelt. Atmosfera buvo kaip apsilankius pas gerus draugus arba neužsiparinusius giminaičius - smagi publika (nuo vietinių močiučių iki lakūnų ir bretoniečių folko šokėjų:), puikus bendravimas ir jokio spaudimo. Pirtį dar reiks užbaigt, o tada vasarą bus galima atvažiuot išsipert, išsimaudyt ežeriuke ir išlenkt bokalą su draugais.

"SOLidarus turgelis", degustacijos ir užsakymai "Cafe de Paris" kavinėje Vilniuje, šį sekmadienį (balandžio 6), nuo 10 iki 14 h. Daugumą sūrių reikia užsisakyti iš anksto el. paštu: valdaska[-at]yahoo.fr (siūlau būtinai pabandyt sūrius "Jean Jacques" ir "Siurprizas")

Valdo interviu - lietuviams.com, kitas straipsnis iš LRT "Radijo virtuvės."

Jau šį pavasarį numatoma pradėti dideliais kiekiais kasti smėlį Baltijos jūroje ties Juodkrante ir Preila. Taip - vykdant projektą „Lietuvos Baltijos pajūrio juostos atkūrimas ir išsaugojimas“ ir įgyvendinant Klaipėdos universitete parengtą studiją “Smėlio panaudojimo galimybių ir hidrotechninių įrenginių taikymo tikslingumas krantotvarkoje“ – nuspręsta atkurti audrų nuniokotus Palangos pliažus.

Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija yra įsitikinusi, kad kasant smėlį iš jūros dugno gali būti padaryta žala Kuršių nerijos pakrantėms. Todėl šių darbų negalima pradėti, kol nėra atliktas poveikio aplinkai vertinimas, atitinkantis Pasaulio paveldo objekto apsaugos reikalavimus. Jį turėtų atlikti autoritetinga tarptautinio lygmens komisija.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia visus, kam rūpi Kuršių nerijos likimas, pasirašyti po prašymu stabdyti planus kasti smėlį Baltijos jūroje ties Juodkrantės ir Preilos gyvenvietėmis bei sudaryti autoritetingą tarptautinę komisiją, kad būtų ištirtas šių darbų poveikis aplinkai.

Kreipimąsi į LR Prezidentą, Vyriausybę ir UNESCO komisiją galite pasirašyti čia: http://culture.lt/nerija/

Vėjo jėgainės populiarėja net ir pas mus. Palei Kretingos-Palangos kelią išsirikiavę malūnai, išdažyti taip, kad susilietų su aplinka - vienas nedaugelio vykusių pastarųjų laikų lietuviškų industrinių sprendimų (žinoma, kalti čia ne lietuviai, o švedai, kurie tas jėgaines pastatė:)

Bet vokiečių menininkas Christoph Ernst eina toliau ir į vėjo malūnų sparnus įtaiso šviečiančius LED elementus. Iki kelių šimtų km per val besisukantys sparnai naktį raižo kinetinėm šviesų juostom. Projektas, pavadintas Windmove (jų websaite bus ir video, kol kas dar nesukelta), prasidėjo ką tik, prieš keletą dienų, ir švies laukuose šalia Berlyno iki šių metų gruodžio 31. Dar kiečiau - projektas įgarsintas - industrinio ambient sountrack'ą jam sukūrė Andre Unruh iš mano mėgstamos vokiečių grupės Einsturzende Neubauten.

 

Prieš keletą metų vokiečiai mane buvo sužavėję kitu savo grandioziniu projektu Blinkenlights. Tada ruošiamam nugriauti daugiaaukštyje buvo įrengta instaliacija, valdanti šviesas jo languose. Prisijungęs internetu, galėjai iš taškų nupiešti paveikslėti arba sužaisti Tetrį, ir rezultatas būdavo iškart iššviečiamas languose miestiečių džiaugsmui (čia video, o čia dar ankstyvesnis, panašus Brown University projektas La Bastille)

Draugai dažnai klausia, kaip rasti pigesnius skrydžius. Sumečiau čia instrukciją.

Prieš pusmetį buvau radęs neblogą blog postą ta tema, vėliau autorius jį papildė, įtraukdamas skaitytojų patarimus ir surašė pilną pigių skrydžių paieškos gidą. Nors jie labiau pritaikyti Amerikai, siūlau perskaityti, principai tie patys.

Trumpai tariant, yra trijų tipų skrydžių paieškos sistemos:

• Agregatoriai (tokie kaip Kayak arba SkyScanner), kurie surenka daugmaž šviežią informaciją iš įvairių avialinijų.
• Agentūrinio tipo sistemos (tokios kaip Opodo arba Greitai.lt), kurie veikia panašiai kaip agregatoriai, bet ima papildomą agentūrinį mokestį. Kartais jie gali turėti neblogų pasiūlymų, kurių nėra agregatoriuose. Reiktų atkreipt dėmesį, ar tai e-bilietas, ar popierinis, siunčiamas paštu.
  
• Avialinijų svetainės. Radus pigiausią skrydį per paieškos sistemas, verta pasitikrint - greičiausiai galėsit nusipirkti už tą pačią kainą, bet be papildomo mokesčio. Kaip teisingai rašo anam poste, ir man pačiam teko įsitikinti, yra nemažai avialinijų, kurios nežaidžia švariai, ir nepateikia savo skrydžių arba nuolaidų akcijų informacijos agregatoriams - tokias avialinijas verta patikrinti atskirai.
  

Dar toks dalykas - nėra vienos vienintelės paieškos sistemos, kuri visada duotų geriausią rezultatą.

Mano paties žingsniai būtų tokie:

1. Pradėti su agregatoriumi. Mano mėgstamiausi būtų Kayak, ITA Soft, SkyScanner, kiti dar rekomenduoja Farechase. Tai, kad skirtingomis dienomis ir į skirtingus aeruostus net tame pačiame mieste kainos gali smarkiai skirtis, turbūt ir taip aišku, tačiau tradiciškai agregatoriai leidžia varijuoti 3 dienų tarpe vienos paieškos metu.
   
   
   SkyScanner, skirtingai nei kiti agregatoriai, ieško tik pigių avialinijų skrydžių. Be to jis sugeba kombinuoti skirtingas avialinijas, tokiu būdu pvz. piko metu esu rades Londonas-Palanga kombinuojant easyJet ir RyanAir per Amsterdamą, gerokai pigiau nei tiesiogiai Londonas-Kaunas.
   
   
   Įdomi sistema yra ITA Soft (reikalauja registracijos), nes tai originali sistema, kurią naudoja daugelis kitų agregatorių, taip pat tradicinės kelionių agentūros. Ji patogi tuo, kad leidžia rinktis spindulį iki 300 mylių, per kiek gali būti nutolęs išvykimo/atvykimo aeruostas nuo pasirinktos vietos. Kažkada aptikau Greasemonkey skriptą, kuris leidžia patogiau naudoti šią sistemą. Deja skriptas buvo senas ir man neveikė, tad teko jį pačiam patobulinti. Mačiau, dabar išėjo nauja versija. Skriptas padėda apėiti ITA apribojimus, rinktis atstumo spindulį abiems skrydžio galams, ir leidžia nustatyti bet kokio pločio dienų variacijos diapozoną paieškoms (t.y., ieškoti geriausių variantų, pavyzdžiu, visam mėnesiui). Instaliavimo instrukcija pateikta žemiau.
   
   
   Jei neturit Firefox, susiinstaliuokit.
   Jei neturit Greasemonkey praplėtimo Firefox'ui, susiinstaliuokit.
   Instaliuokit originalų skriptą. Jei neveiks, rašykit, duosiu savąjį.
   
   Jei reikia, paredaguokit skriptą (meniu Tools->Greasemonkey->Manage user scripts, tada spausti Edit) ir nustatykit savo preferred airport code/sales city.
   
   
2. Dėl visa ko patikrinti tradicines sistemas Opodo, Orbitz, eBookers (užmirškit Greitai.lt ar Lastminute, jie beverčiai).
   
   
3. Patikrinti avialinijų svetaines tiesiogiai. Priklausomai kur skristi, dažniausiai užmetu akį į British Airways, Alitalia, RyanAir, EasyJet, AirBaltic, Fly LAL. Skrydžiams į ispanakalbes šalis ir Pietų Ameriką: AirComet, AirEuropa, Iberia (pasiruoškit nepatogumams), Aerolineas Argentinas, LAN, TAM, Condor, Pluna.
   
   Beveik kiekvienoje šalyje operuoja atskiras pigių avialinijų tinklas, kurių skrydžiai neįtraukiami į globalias paieškų sistemas. AttitudeTravel pateikia nuorodas į visus tokius aeruostus kiekvienam regionui arba šaliai.
   

Keletas bendrų patarimų. Dėl visa ko pabandykit ieškot ne round-trip, o atskirų skrydžių į abu galus - skirtingų avialinijų skrydžių kombinacija gali kainuoti pigiau. Jei radot gerą kainą, pirkit iš karto - ryt arba poryt jos gali nebebūti. Galų gale, paskambinkit į kokią tradicinę agentūrą. Užsienio agentūros gauna specialius skrydžių paketus už specialią kainą, ir kartais gali pasiūlyti geresnes kainas, nei on-line paieškos sistemos. Jei esat užsieny, nueikit į knygyną ir permeskit Facebook arba Rough Guide guidebook'us - jie iš kitų keliautojų turi atrinkę būtent tokių agentūrų kontaktus.

Lietuvoje galiu parekomenduoti tik vieną patikimą agentūrą, kuri išties stengiasi dėl savo klientų, ir randa gerus dylus - tai Menų Turas.

Na ir pabaigai - know how saldainiukas:) Grįždamas iš Argentinos, susidūriau su tokia problema, kad skrydžiai į vieną pusę (bet kur į Europą) kainavo beveik tiek pat, kiek į abi puses. Žemiausios kainos, rastos visais įmanomais būdais, sukosi apie £400-450.

Panaudojus Quality Assurance specialisto įgūdžius :), netikėtai atradau skylę AirEurope registracijos sistemoje, kuri leidžia visiškai legaliai nusipirkti skrydį į vieną pusę už 40% žemesnę kainą nei jie patys siūlo standartiniu paieškos būdu. Tereikia tam tikru būdu atlikti vieną manipuliaciją datos parinkimo metu. Parskridau už £245. Kaip? Paklausk manęs emailu. Deja, kitoms avialinijoms tokių trickų nežinau (kol kas ;)

O dabar štai kas. Jei išeina, siūlau keliaut traukiniu. Skrydžiai čiulpia ir dėl carbon footprint, bet ne mažiau dėl JAV ir Europos vyriausybių sukurtos dirbtinės terorizmo paranojos, kuri pavers jūsų kelionę ilga, apgailėtina ir žeminančia.

--

This is a guide of finding the best flight offers on the web. I'm a bit lazy to translate everything so let me suggest an english cheap-flights buying guide.

But the town's most distinguished citizen was the Lithuanian, Casimir Slapelič. Fifty years ago he found the dinosaur in baranca. Now, toothless, hairless and in his middle eighties, he was one of the oldest flying pilots in the world. Each morning he put on his white canvas flying-suit, pottered down to the Aero Club in his Moskva and hurled himself and his antique monoplane to the gales. The risk merely inceased his appetite for life.

The wind has polished his nose and coloured it pale lilac. I found him at lunch ladling the borstsch into the ivory orb of his head. He had made his room cheerful, in the Baltic way, with flowered courtains, geraniums, diplomas for stunt flying and a signed photograph of Neil Armstrong. All his books were in Lithuanian, the aristocrat of Indo-European languages, and concerned his country's plans for independence.

His wife has died and he had adopted a young Indian couple, out of kindness and for company. The girl sat against the white wall, suckling her baby, devouring visitors with mica-shining eyes.

Casimir Slapelič was a prodigy. Once he had tried to be a bird man. Now he would like to go to the Moon.