bloggalerijaamerica del suryoutuberywordkontakts

Darom2008

Surinkti tūkstančius savanorių, išmėžti tonas šiukšlių iš Vilniaus: Darom2008. Dar aplenkti estus ir pasiekti Gineso rekordą.
Related Entries:
Social living is the best
Nerijos smėlis
Windmove & Blinkenlights
Kaip skristi papigiai
Pirmas lietuvis mėnulyje
Komentarai (0)  Permalink

Social living is the best

ValdasPraeito mėnesio didžiausias atradimas - jauni ūkininkai Valdas ir Rasa iš Dargužių kaimo (50 km nuo Vilniaus). Baigęs prestižinius mokslus Prancūzijoje ir 10 metų padirbęs didelėje tarptautinėje kompanijoje, Valdas metė visas tas nesamones ir su Rasa išvažiavo į kaimą auginti avių ir ožkų ir daryti sūrių. Dabar jų nedidelis ūkelis klesti, sūrių asortimentas išsiplėtė iki 9 rūšių (nuo prancūziško stiliaus pelėsinių iki brandintų pusmetį), o paklausapasiūla niekaip negali patenkinti pasiūlospaklausos. Į visus siūlymus plėstis novatoriai tik numoja ranka - jų tikslas ne plėstis, o paskatinti kitus smulkius ūkius užsiimti panašia veikla, atgaivinti kaimą. Kitas ne mažiau svarbus tikslas - suartinti miestą ir kaimą, ir pirmi žingsniai čia - sūrių (o taip pat naminės duonos, sidro ir t.t.) degustacijos kas antrą sekmadienį turgelyje "Cafe de Paris" bei talkos jų pačių ūkyje.

Kaip tik tokioj talkoj ir buvau preitą savaitgalį - teko ir tvartą mėžt, ir dūminę pirtį įrenginėt, ir sūrių paragaut, ir samanės truktelt. Atmosfera buvo kaip apsilankius pas gerus draugus arba neužsiparinusius giminaičius - smagi publika (nuo vietinių močiučių iki lakūnų ir bretoniečių folko šokėjų:), puikus bendravimas ir jokio spaudimo. Pirtį dar reiks užbaigt, o tada vasarą bus galima atvažiuot išsipert, išsimaudyt ežeriuke ir išlenkt bokalą su draugais.

"SOLidarus turgelis", degustacijos ir užsakymai "Cafe de Paris" kavinėje Vilniuje, šį sekmadienį (balandžio 6), nuo 10 iki 14 h. Daugumą sūrių reikia užsisakyti iš anksto el. paštu: valdaska[-at]yahoo.fr (siūlau būtinai pabandyt sūrius "Jean Jacques" ir "Siurprizas")

Valdo interviu - lietuviams.com, kitas straipsnis iš LRT "Radijo virtuvės."
Related Entries:
Darom2008
Nerijos smėlis
Neighbourhood Art Social
Cartoneros
Windmove & Blinkenlights
Komentarai (3)  Permalink

Nerijos smėlis

Kuršių Nerijos pajūris

Jau šį pavasarį numatoma pradėti dideliais kiekiais kasti smėlį Baltijos jūroje ties Juodkrante ir Preila. Taip - vykdant projektą „Lietuvos Baltijos pajūrio juostos atkūrimas ir išsaugojimas“ ir įgyvendinant Klaipėdos universitete parengtą studiją “Smėlio panaudojimo galimybių ir hidrotechninių įrenginių taikymo tikslingumas krantotvarkoje“ – nuspręsta atkurti audrų nuniokotus Palangos pliažus.

Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija yra įsitikinusi, kad kasant smėlį iš jūros dugno gali būti padaryta žala Kuršių nerijos pakrantėms. Todėl šių darbų negalima pradėti, kol nėra atliktas poveikio aplinkai vertinimas, atitinkantis Pasaulio paveldo objekto apsaugos reikalavimus. Jį turėtų atlikti autoritetinga tarptautinio lygmens komisija.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia visus, kam rūpi Kuršių nerijos likimas, pasirašyti po prašymu stabdyti planus kasti smėlį Baltijos jūroje ties Juodkrantės ir Preilos gyvenvietėmis bei sudaryti autoritetingą tarptautinę komisiją, kad būtų ištirtas šių darbų poveikis aplinkai.

Kreipimąsi į LR Prezidentą, Vyriausybę ir UNESCO komisiją galite pasirašyti čia: http://culture.lt/nerija/
Related Entries:
Darom2008
Social living is the best
Ne - kriminalo siautėjimui Kuršių Nerijoje
Windmove & Blinkenlights
Kaip skristi papigiai
Komentarai (0)  Permalink

Windmove & Blinkenlights



Vėjo jėgainės populiarėja net ir pas mus. Palei Kretingos-Palangos kelią išsirikiavę malūnai, išdažyti taip, kad susilietų su aplinka - vienas nedaugelio vykusių pastarųjų laikų lietuviškų industrinių sprendimų (žinoma, kalti čia ne lietuviai, o švedai, kurie tas jėgaines pastatė:)

Bet vokiečių menininkas Christoph Ernst eina toliau ir į vėjo malūnų sparnus įtaiso šviečiančius LED elementus. Iki kelių šimtų km per val besisukantys sparnai naktį raižo kinetinėm šviesų juostom. Projektas, pavadintas Windmove (jų websaite bus ir video, kol kas dar nesukelta), prasidėjo ką tik, prieš keletą dienų, ir švies laukuose šalia Berlyno iki šių metų gruodžio 31. Dar kiečiau - projektas įgarsintas - industrinio ambient sountrack'ą jam sukūrė Andre Unruh iš mano mėgstamos vokiečių grupės Einsturzende Neubauten.

Windmove 

Prieš keletą metų vokiečiai mane buvo sužavėję kitu savo grandioziniu projektu Blinkenlights. Tada ruošiamam nugriauti daugiaaukštyje buvo įrengta instaliacija, valdanti šviesas jo languose. Prisijungęs internetu, galėjai iš taškų nupiešti paveikslėti arba sužaisti Tetrį, ir rezultatas būdavo iškart iššviečiamas languose miestiečių džiaugsmui (čia video, o čia dar ankstyvesnis, panašus Brown University projektas La Bastille)
Related Entries:
Darom2008
Social living is the best
Einsturzende Neubauten Europe tour
Japanese New Music Festival, Vilnius
Notes from the Underground (Ars Subterranea)
Komentarai (5)  Permalink

Kaip skristi papigiai

Cheap Flights CartoonBudget FlightsDraugai dažnai klausia, kaip rasti pigesnius skrydžius. Sumečiau čia instrukciją.

Prieš pusmetį buvau radęs neblogą blog postą ta tema, vėliau autorius jį papildė, įtraukdamas skaitytojų patarimus ir surašė pilną pigių skrydžių paieškos gidą. Nors jie labiau pritaikyti Amerikai, siūlau perskaityti, principai tie patys.

Trumpai tariant, yra trijų tipų skrydžių paieškos sistemos:
  • Agregatoriai (tokie kaip Kayak arba SkyScanner), kurie surenka daugmaž šviežią informaciją iš įvairių avialinijų.
  • Agentūrinio tipo sistemos (tokios kaip Opodo arba Greitai.lt), kurie veikia panašiai kaip agregatoriai, bet ima papildomą agentūrinį mokestį. Kartais jie gali turėti neblogų pasiūlymų, kurių nėra agregatoriuose. Reiktų atkreipt dėmesį, ar tai e-bilietas, ar popierinis, siunčiamas paštu.
  • Avialinijų svetainės. Radus pigiausią skrydį per paieškos sistemas, verta pasitikrint - greičiausiai galėsit nusipirkti už tą pačią kainą, bet be papildomo mokesčio. Kaip teisingai rašo anam poste, ir man pačiam teko įsitikinti, yra nemažai avialinijų, kurios nežaidžia švariai, ir nepateikia savo skrydžių arba nuolaidų akcijų informacijos agregatoriams - tokias avialinijas verta patikrinti atskirai.
Dar toks dalykas - nėra vienos vienintelės paieškos sistemos, kuri visada duotų geriausią rezultatą.

Mano paties žingsniai būtų tokie:

  1. Pradėti su agregatoriumi. Mano mėgstamiausi būtų Kayak, ITA Soft, SkyScanner, kiti dar rekomenduoja Farechase. Tai, kad skirtingomis dienomis ir į skirtingus aeruostus net tame pačiame mieste kainos gali smarkiai skirtis, turbūt ir taip aišku, tačiau tradiciškai agregatoriai leidžia varijuoti 3 dienų tarpe vienos paieškos metu.

    SkyScanner, skirtingai nei kiti agregatoriai, ieško tik pigių avialinijų skrydžių. Be to jis sugeba kombinuoti skirtingas avialinijas, tokiu būdu pvz. piko metu esu rades Londonas-Palanga kombinuojant easyJet ir RyanAir per Amsterdamą, gerokai pigiau nei tiesiogiai Londonas-Kaunas.

    Įdomi sistema yra ITA Soft (reikalauja registracijos), nes tai originali sistema, kurią naudoja daugelis kitų agregatorių, taip pat tradicinės kelionių agentūros. Ji patogi tuo, kad leidžia rinktis spindulį iki 300 mylių, per kiek gali būti nutolęs išvykimo/atvykimo aeruostas nuo pasirinktos vietos. Kažkada aptikau Greasemonkey skriptą, kuris leidžia patogiau naudoti šią sistemą. Deja skriptas buvo senas ir man neveikė, tad teko jį pačiam patobulinti. Mačiau, dabar išėjo nauja versija. Skriptas padėda apėiti ITA apribojimus, rinktis atstumo spindulį abiems skrydžio galams, ir leidžia nustatyti bet kokio pločio dienų variacijos diapozoną paieškoms (t.y., ieškoti geriausių variantų, pavyzdžiu, visam mėnesiui). Instaliavimo instrukcija pateikta žemiau.

    Jei neturit Firefox, susiinstaliuokit.
    Jei neturit Greasemonkey praplėtimo Firefox'ui, susiinstaliuokit.
    Instaliuokit originalų skriptą. Jei neveiks, rašykit, duosiu savąjį.
    Jei reikia, paredaguokit skriptą (meniu Tools->Greasemonkey->Manage user scripts, tada spausti Edit) ir nustatykit savo preferred airport code/sales city.

  2. Dėl visa ko patikrinti tradicines sistemas Opodo, Orbitz, eBookers (užmirškit Greitai.lt ar Lastminute, jie beverčiai).

  3. Patikrinti avialinijų svetaines tiesiogiai. Priklausomai kur skristi, dažniausiai užmetu akį į British Airways, Alitalia, RyanAir, EasyJet, AirBaltic, Fly LAL. Skrydžiams į ispanakalbes šalis ir Pietų Ameriką: AirComet, AirEuropa, Iberia (pasiruoškit nepatogumams), Aerolineas Argentinas, LAN, TAM, Condor, Pluna.

    Beveik kiekvienoje šalyje operuoja atskiras pigių avialinijų tinklas, kurių skrydžiai neįtraukiami į globalias paieškų sistemas. AttitudeTravel pateikia nuorodas į visus tokius aeruostus kiekvienam regionui arba šaliai.
Keletas bendrų patarimų. Dėl visa ko pabandykit ieškot ne round-trip, o atskirų skrydžių į abu galus - skirtingų avialinijų skrydžių kombinacija gali kainuoti pigiau. Jei radot gerą kainą, pirkit iš karto - ryt arba poryt jos gali nebebūti. Galų gale, paskambinkit į kokią tradicinę agentūrą. Užsienio agentūros gauna specialius skrydžių paketus už specialią kainą, ir kartais gali pasiūlyti geresnes kainas, nei on-line paieškos sistemos. Jei esat užsieny, nueikit į knygyną ir permeskit Facebook arba Rough Guide guidebook'us - jie iš kitų keliautojų turi atrinkę būtent tokių agentūrų kontaktus.

Lietuvoje galiu parekomenduoti tik vieną patikimą agentūrą, kuri išties stengiasi dėl savo klientų, ir randa gerus dylus - tai Menų Turas.

Na ir pabaigai - know how saldainiukas:) Grįždamas iš Argentinos, susidūriau su tokia problema, kad skrydžiai į vieną pusę (bet kur į Europą) kainavo beveik tiek pat, kiek į abi puses. Žemiausios kainos, rastos visais įmanomais būdais, sukosi apie £400-450.

Panaudojus Quality Assurance specialisto įgūdžius :), netikėtai atradau skylę AirEurope registracijos sistemoje, kuri leidžia visiškai legaliai nusipirkti skrydį į vieną pusę už 40% žemesnę kainą nei jie patys siūlo standartiniu paieškos būdu. Tereikia tam tikru būdu atlikti vieną manipuliaciją datos parinkimo metu. Parskridau už £245. Kaip? Paklausk manęs emailu. Deja, kitoms avialinijoms tokių trickų nežinau (kol kas ;)

O dabar štai kas. Jei išeina, siūlau keliaut traukiniu. Skrydžiai čiulpia ir dėl carbon footprint, bet ne mažiau dėl JAV ir Europos vyriausybių sukurtos dirbtinės terorizmo paranojos, kuri pavers jūsų kelionę ilga, apgailėtina ir žeminančia.

--

This is a guide of finding the best flight offers on the web. I'm a bit lazy to translate everything so let me suggest an english cheap-flights buying guide.
Related Entries:
Darom2008
Social living is the best
LLL (Los Lituanos Locos)
Nerijos smėlis
Che boludo vagabundo
Komentarai (9)  Permalink

Pirmas lietuvis mėnulyje

Zinger parduotuve Comodoro Rivodavia

Paliekam pusiasalį, grįžtam į Puerto Madryn, iš kur traukiam toliau
į pietus. Jau žinau, kad vidurio pietų Patagonijoje, okupuotoje naftos verslovių, nėra ką veikti (nebent ką domintų naftos išgavimo technologijos ir geodezija). Comodoro Rivodavia, nuobodžiame tarpiniame mieste turime pralaukti keletą nakties valandų, kol atsidarys autonuoma. Autobusų stotis pilna tokių, kaip ir mes, laukiančių. Prieš mus nukritęs į kampą ant purvinų grindų, pasidėjęs galvą ant tašės, miega keleivis su užgesusia cigarete lūpose.

Naftos ir transporto mieste mašinos nuoma brangesnė, nei teko susidurti kituose miestuose. Patirtis parodė, kad labiau į turizmą orientuotose vietose nuoma bene dvigubai pigesnė. Šiaip ar taip, sėdam į Chevy, į grotuvą eina ką tik įsigyti Babasonicos (gera argentinietiška indietronika) ir Big Yuyo (atsitiktinis, bet visai smagus vietinis regis) diskai, ir skriejam puikia autostrada pro lėtai linksinčias, juodai raudonas naftos gręžinių galvas. Mūsų sekantis tikslas - Sarmiento. Rough Guide rašo, kad ją įkūrė keturios lenkų, viena lietuvių ir kelios Boer'ių (pietų afrikiečiai, pabėgę nuo britų karo) šeimos, ir kad netoliese yra du petrifikuoti miškai, vienas kurių turi Hector Shlapelis vardą. Taisaknt, važiuojam ieškot colonia Lituano.

Sarmiento pasirodo beesas mažas, plokščias ir nuobodokas miestelis. Kartais jo nuobodybę praskaidrina gatvėmis pralekianti bomberos voluntarios (savanorių gaisrininkų) mašina įjungtomis sirenomis. Kaip supratau, taip buvo skelbiama apie sportinio bėgimo pradžią, nes paskui mačiau gatvėm risnojančius vaikinus ir merginas su numeriais.

Informacijoje klausiame apie vietinius lietuvius, viena moteriškė prisimeną vien
ą šeimą. Bando pasakyt pavardę, gaunasi kazkas panašaus i "Pašluostė". Berods jiems priklauso viena iš agro-turizmo sodybų. Deja, šeima išvykusi pas sergančią dukrą į kitą miestą.

Išsinuomojam motelį. Einam į parekomenduotą geriausią vietinę parrilla (taip vadinamos populiarios rimto svorio steikų užeigos). Restoranas atrodo toks biškį euroremontinis, užsisakom steikų rinkinį. Prie steiko padavėjas, panašu kad jis gi ir užeigos savininkas, paduoda kažkokį įdomų buteliuką, kuriame drumstame aliejaus konsistencijos ir riebumo tamsiame skystyje plaukioja kažkokios žolelės ir įstumtas kamštis. Mėsa puiki, o su šiuo mistiniu padažu, dar skanesnė.

Pamažu įsišnekame. Valgau mėsą jau 55 metus, sako sveikai atrodantis padavėjas. Toliau jis pasakoja, kad argentiniečiai išties valgo mėsą kasdien, ir išties tokiomis, puskilograminėmis porcijomis. Jei nepavalgau mėsos kokią dieną, sako nei storas nei plonas padavejas, tai skaudą galvą. Tas pats, jei neišgeriu mate. Aš spėlioju, kad gal šioje kombinacijoje ir glūdi jų paslaptis. Mėsa ir matė.

Sužinojęs, kad mes lietuviai, jis staiga pagyvėja ir ima pasakoti apie čia paplitusią Šlapelių giminę. Garsiausias miesto žmogus pasirodo beesąs Kazimieras Šlapelis, vienas pirmųjų Sarmiento gyventojų, vienas pirmųjų Argentinos lakūnų. Tai jis, skriedamas virš kalnų savo lėktuvu, atrado tą kelią, kuriuo mes atvažiavome. Padavėjas pakviečia prie lango, ir rodo pirštu į gatvę - va, matai, čia paminklas Kazimierui. Žiūriu, tikrai, pagrindinių gatvių sankryžą stebi balto akmens galva. Lituanian massive!

Grįžtu namo ir apsunkes nuo maisto, krentu į lovą. Atsiverčiu anglo Bruce Chatwin knygą "In Patagonia", kurią pasiėmiau į kelionę. Puiki knyga, pilna keisčiausių kelionės istorijų ir legendų iš autoriaus kelionės po Patagoniją prieš kelis dešimtmečius. Kartais jos viražai sutampa su mūsų kelionės vietomis. Įsivaizduokit mano nustebimą, kai atverčiu naują skyrių, ir skaitau, kaip jame autorius kaip tik atvyksta i Sarmiento! Negana to, po kelių pastraipų jis jau pas Kazimierą Šlapelį svečiuose! Ar ne perdaug sutapimų?

Lietuvio portretas bene šilčiausias visoje knygoje, pilnoje nejaukių ir kartais pavojingų, fatališkų ir liūdnos lemties personažų.
But the town's most distinguished citizen was the Lithuanian, Casimir Slapelič. Fifty years ago he found the dinosaur in baranca. Now, toothless, hairless and in his middle eighties, he was one of the oldest flying pilots in the world. Each morning he put on his white canvas flying-suit, pottered down to the Aero Club in his Moskva and hurled himself and his antique monoplane to the gales. The risk merely inceased his appetite for life.

The wind has polished his nose and coloured it pale lilac. I found him at lunch ladling the borstsch into the ivory orb of his head. He had made his room cheerful, in the Baltic way, with flowered courtains, geraniums, diplomas for stunt flying and a signed photograph of Neil Armstrong. All his books were in Lithuanian, the aristocrat of Indo-European languages, and concerned his country's plans for independence.

His wife has died and he had adopted a young Indian couple, out of kindness and for company. The girl sat against the white wall, suckling her baby, devouring visitors with mica-shining eyes.

Casimir Slapelič was a prodigy. Once he had tried to be a bird man. Now he would like to go to the Moon.

Desierto Colorado / Valle de la Luna

Tik dabar supratau, ką autorius turėjo omeny, kalbėdamas apie mėnulį... Petrifikuotas miškas, į kurį nuvažiavome vėliau (tiesa, ne į privatų ir sunkiai pasiekiamą Viktoro Šlapelio, o į įspūdingesnį ir labiau prieinamą valstybinį Sarmiento) - tai 70 mln metų senumo suakmenėję medžiai ir fosilijos, išsibarstę didžiuliuose žvėriško vėjo gairinamuose plotuose, kurie neprimena nieko daugiau... nebent kitą planetą. Žalia, raudona, oranžinė, melyna, sepija spalvos ir atspalviai, linijos, ruožai, užpildo neįtikėtino reljefo slėnius, apsuptus išgraužtų vandens ir vėjo, keisčiausių formų ir dar keistesnių spalvų kalvų... Maždaug taip atrodė žemė dinozaurų laikais. Lavos užpilti medžiai ir gyvūnai per milijonus metų suakmenėjo ir tapo savo pačių kopijomis. Muziejaus kambarėlyje mačiau net išlikusius medžių lapų atspaudus. O taip pat išlikusią nuotrauką, darytą lietuvio tyrinėtojo.

Fotografija is muziejaus

Dabar, veikiami vėjo, temperatūros kaitos, kalnai yra ir atidengia savo turtus. Neverta bandyt aprašyti įspūdžių ir vaizdų, nes tam reiktų mėnulio žodyno. Ši vieta vadinama Valle Lunar.

Kelios fotkės.
Related Entries:
Pics from the lost camera II
Porro en tu cabeza
Che boludo vagabundo
Panoramos I
Asado
Komentarai (3)  Permalink

Porro en tu cabeza



Ši vieta gimė pažymėta mitais ir legendom. Viduramžiais buvo tikima, kad kažkur egzistuoja toks miestas, pertekęs aukso ir sidabro, ir kurio gyventojai gyveno skęsdami turtuose. Ispanai, XVI a. ieškodami taip vadinamo "Cezarių Miesto", pirmieji iš baltųjų užklydo į derlingus laukus, plytinčius tarp dviejų kalnų grandinių ir skalaujamus kelių krištolinių upių.

Daug vėliau, 1960-aisiais, naujojo amžiaus klajotojai, Argentinos hipiai, ieškojo savo rojaus, ir atrado jį šiose nuostabaus grožio apylinkėse, pačiame Andų Patagonijos vidury. Sugebėję atmušti valdžios planus šalia laidoti atominio kuro atliekas, jie paskelbė vietą "neatomine zona" ir taip gimė El Bolson miestelis.

Dabar čia gyvena nebe vien hipiai, o sidabrą atveža juvelyrai-amatininkai į visoje apylinkėje garsią feria (turgų), kuriame sutiksi pačią margiausią publiką, dreduotą, tatuiruotą,
balto ir indėniško kraujo, ryškiaspalviais rūbais, gaucho apsiaustais arba adidasais. Amatininkai, ūkininkų, uogautojai ir indėnų meno meistrai kartu su likusia publika vysto veiklą - demonstruoja prekes, pasakoja istorijas, gulinėja kartu su visais ant žolytės, su mate puodu ar suktine, šnekučiuojasi ir stebi vietinių aktorių ir gatvės menininkų pasirodymus. Net pačiam turgaus įkarščio metu ore neišsisklaido ramus čilas - tranquilidad.

Turgus garsus, tad pritraukia vis daugiau atvykėlių ir turistų iš aplinkinių vietų. Matosi, kad miestelis keičiasi - dabar jau centre yra 2 bankai, internet taškai, keletas prabangių restoranų ir parduotuvių. Bet užtenka pereiti į kitą gatvę ir prasideda neasfaltuotos gatvelės, apstatytos paprastučiais pašiurusiais mūriniais ir jaukiais mediniais namukais, kuriuose įrengtos mėsinės, maisto parduotuvėlės, duoninės, amatininkų dirbtųvėlės.

Einu pasišlaistyt gatvelėmis. Visų pastatų sienos apkabinėtas koncertų, ezoterinių paskaitų ir knygynėlių, tai-chi, budizmo, jogos ir kitų religinių praktikų (net Turkijos sufių!), rytų kovos menų, workshopų, parodų, meistrystės pamokų, ekologinių stovyklų, parma-farmingo, ir kabinų nuomos skelbimais. Daug gamtos ir pigių kabinų bei kempingų reiškia, kad ši vieta ypač populiari tarp Argentinos jaunimo, kuriam auksas ir sidabras neslegia kišenės. Daug gamtos ir daug vegetarų reiškia, kad čia geriausia vieta prisikimšti sultingiausių vaisių ir traškiausių daržovių. Tad
daug daržovių parduotuvių. Gatvės gale randu ir pora feria americana (amerikietiškas turgus) - taip čia vadinasi skudurynai. Iš užrašų ant gretimo tokio pat mažo ir nušiurusio, tik apkabinėto laidais, namo įskaitau, kad tai miestelio radijo stotis.



Į akis krenta visur pritaikomas užrašas artesenal (amatininkų, naminis). Žiū kur buvęs kur nebuvęs jau ir kabo naminės uogienės, naminės kepyklos, naminių ledų, naminio šokolado, ar - o taip! - naminio alaus iškaba. Mano džiaugsmui pastarųjų ypač daug.
Bolsonas turi dar vieną stebuklingą savybę - jo apylinkėse užauginami du trečdaliai visų Argentinoje sunaudojamų apynių. Atvažiuodamas jau buvau girdėjęs, ir tikėjausi pataikyt į vasario vidury vykstantį apynių (skaityk - alaus) šventę. Koks tatai buvo nusivylimas, kai sužinojau, kad šventė įvyko mėnesiu anksčiau - data buvo atkelta, kad sutaptų su miestelio 50 metų jubiliejumi! Bet toks pat džiaugsmas laukė, pamačius pirmą fabrica de cerveza (naminis bravoriux), o paskui jau ir kone ant kiekvieno kampo po cervezeria artesenal (alinė). Dažnai jos įrengtos kokioj kalnų trobelėj ar tvartelyje. Paragavau ne vieną ir ne du tų naminių alų, patiko - nelabai stiprus ir truputį rūgštėlesnis, labai lengva puta, dažnai lyg ir su vaisių prieskoniu. Visada išpilstytas į 1 l dydžio butelius, tad ilgai netrunka, kad trenktų į galvą:)

Apsistojam šiek tiek už miestelio, šalia dulkino kelio (šioj šaly visi keliai dulkini), Casa de Viajero. Mus pasitinka žilstelėjęs, bet energingas ir besišypsąs diedukas, Augustin. Jo tikra pavardė argentinietišku slengu reiškia stuff (porro). Gera pavardė geram žmogui. Buvęs aistringas keliautojas, paporina keletą istorijų apie savo keliones, supažindina su kuklia savo žmona Laura. Kartu jie turi sklypelį, skęstantį žalumoj ir medžiuose, lūžtančiom nuo vaisių ir uogų šakom, ir čia savo rankom pasistatę trejetą molinių ir medinių namukų, odos dirbtuvėles ir dar vieną keturvietę kabiną backpackeriams.



Augustin laiko tvirtą rankelę ant savo versliuko. Viskuo pasirūpina, pažiūri, kad niekam nieko netrūktų, ir dar veiklą dirbtuvėlėj pareguliuoja. Antai Naras susižeidė koją kalnuose, tai nuvežė į vietinę polikliniką, o po to Laura vyniojo koją visokiais vietiniais gydomaisiais augalais. Daktarai sakė dvi savaites nejudėt, ale jau po trijų dienų buvo kaip naujas.

Va dar kaip tai pamenu vieną iš
daugelio malonių tos savaitės momentų.. Sėdim sau saulei besileidžiant atsipalaidavę su naujaisiais sodybos kompanjonais, maišyta argentinietiška ir europietiška publika, kiemelyje. Iš prietemos išnyra dėdė Augustin, nešinas keliais dideliais buteliais. Pasiteirauja, ar todo bien. Todo bien, sako visi. Va, sako - mano gamybos alus - jei patiks, galėsit sumoket kelis pesus, jei nepatiks - tiek to. Kartu sėdim prie rusenančių žarijų ir Augustin rodo, kaip kepamas tikras asado, mėsos šmotas ant žarijų.
Sukam suktinę. Į mūsų suktinę Augustin kikendamas įtrupina savo augintos marijos...

Kad ilgą istoriją papasakot trumpai, buvo taip: planavom Bolsone pasilikt pora dienų. Penktą ar tai septintą dieną atsičiuxinam.. vis dar ten pat! :)

Beje, Argentinoj iki 25 gramų marijos savo vartojimui turėt legalu. Vietinė logika suveikia - mažiausias kiekis, kurį galima įsigyti, yra 25 g. Geriausia vieta tam yra, aišku, El Bolson.

Vat toks tas mano mažytis rojus.

Ką dar galima nuveikt:

  • Aplinkiniai kalnai siūlo daug trekų, nuo pusdienio iki kelių dienų. Augustin ir čia turi specialų receptą. Ranka ant popieriaus lapo nupiešia ir smulkiai aprašo trasą, kurios nerasi jokioje knygoje. Paupiais, kabančiais tilteliais ir uolomis iki krioklių, tada per botanikos sodą, girininko sodybą, juodu dulkėtu keliu į Cabeza del Indio (kalnas, kuris atseit primena indėno veidą profiliu). Visą kelionę mane nusprendžia palydėti du Augustino šunys. Kaip tikri draugai, vienas sergėdamas veda priekyje, kitas lydi iš paskos. Man liko paslaptim, kaip jie užsikardavo į labai stačių uolų atkarpas, kur aš keberiodavausi pats bijodamas pažiūrėt žemyn..
  • Kiti išbandyti ir rekomenduojami trekai: Rio Azul ir Lago Azul (kalno viršuje ežero akis, kurioje plaukioja mėlyni ledo gabalai). Pakeliui gali tekt prie upės sutikt ilgaplaukį žynį, atliekantį apeigas ar mergaitę, šokančią ir mušančią mediniu instrumentu taktą. Greta esančiam bariuke ant medinių suolų būtina prisėst grįžtant ir išlenkt naminio alaus, gaminamo už 2 km, kalno viršuje.
  • Kokią vieną dieną po kalnus pajodinėti. Kylant į Cerro Piltriquitron kalną, mano gerai įmitęs ir tvirtas, matinio rausvo plauko arklys Rossillo vis veržėsi ristele į priekį, tai po to porą dienų maudė visą kūną kaip po pirmos dienos ant snieglentės.
  • El Bolson - viena pigiausių vietų pasklandyti virš kalnų ir miestelio parasparniu. Orai kalnuose keičiasi greitai, tad rudeniop gali tekt porą dienų palaukt tinkamo oro.
  • Nuvažiuot dienai arba praleisti savaitę stovykloje-ekologinėje parma-fermoje, keliasdešimt km nuo Bolson. Galima padirbėt su kelioliką savanorių, sužinot apie sustainable development, parma farming, optimalios gamtos ir žmogaus sąveikos filosofiją ir praktiką. Mainais už pagalbą - nakvynė ir dviejų puikių šefų gaminamas maistas nemokamai.
Šiek tiek nuotraukų.
Related Entries:
Panoramos I
Pirmas lietuvis mėnulyje
Che boludo vagabundo
Pics from the lost camera II
Asado
Komentarai (5)  Permalink
1-7/7