mart.freeflux.net

Niujorkas taip greit nepasimiršta, todėl kartais vis netyčia pasičekinu, kas ten vyksta. Štai Jono Meko Anthology Film Archives šią savaitę turi įdomius svečius iš Ars Subterranea, kurie paprastai meniniams projektams renkasi apleistas, industrines, uždarytas ir paprastai draudžiamas didmiesčių vietas. Turint omeny, kad Anthology Arcgives patys įsikūre Soho lofte, tūrbūt neatsitiktinė kombinacija.

For more than six years, the arts group Ars Subterranea has explored off-limits spaces, tromping around abandoned mental hospitals and holding candlelit dinner parties in subway tunnels. Tonight at the Anthology Film Archives you can see some of their projects, when they present Ghost City, a collaboration with the Disembodied Theater Corporation that seeks to bring light to the underbelly of urban life.

Kaip čia neprisiminsi "Vilniaus vartų" J. Meko centro, kurį politlocheliai pavertė eiliniu farsu...

Čia dar iš NY Times:

The more off-limits a setting, it seems, the better. One group in Minneapolis kayaks in storm drains. A man in Dover, England, goes into the area's World War II batteries and barracks. In Berlin, some have entered a bunker under the Alexanderplatz. A group of Paris women, the K-ta Nanas, sneaks among the catacombs beneath the city, sometimes navigating the wet passages in bikinis.

Outlaw Tourists In the Urban Underbelly

Labiau susidomėjusiems (sub)urban exploration, rekomenduoju pasklaidyt RIP Ninjalicious knygą Access All Areas: a user's guide to the art of urban exploration ar bent jo websaitą infiltration.org. Beje, Lietuvoje irgi yra susibūrusios "digerių" grupės, kurios landžioja po įdomias Vilniaus vietas.

^{Cumbia posteriai Buenos Airėse}

There's new sound blastin' the streets of Buenos Aires!

Vienas pirmųjų mano susidūrimų su muzika Argentinoj buvo monotoniškas, lėkštas kaip stalas ritmas su labai paprastais tekstais - kuriuos galėjo suprasti net toks ką tik iškeptas gringo boludo, kaip aš. Na, beveik:) Tai cumbia, folko atmaina, atėjusi iš Kolumbijos - ir nuo šito garso nepabėgsi kaip ir nuo kito gerai žinomo Kolumbijos produkto. Cumbia visur – caksi pro atvirus mašinų langus karščiu leipstančiose gatvėse, iš prišnerkštų pakelės barų, ar per kokios turgaus prekeivės portatyvinę tv dėžutę...

"A, kaimiečių muzonas", mesteldavo porteños. Bet kartais pro taksisto radiją ar klubelio San Telme duris prasprūsdavo panašus, bet įdomesnis skambesys. Dabar gi va skaitau žurnale, kad tai - naujausias miesto garsas, ir jis skamba taip originaliai, kad pasiekia net Niujorko ausis.

Naujas garsas turi ir savo bažnyčią, klubą - pavadintą.. haha, "Žižek" — taip, madingo Slovenijos filosofo Slavojaus Žižeko, kuris yra vedęs jauną argentinietę-fotomodelį, ir kažkada dėstė Buenos Airių universitete, vardu.


^{Volando en Buenos Aires (Photo: Horacio Paone for The New York Times)}

Štai ką ir rašo XLR8R (Amerikos - ir kur kas sėkmingesnis - atsakas UK MUZIK'ui):

With its repetitive percussion, cheesy keyboards and trite lyrics, cumbia was often dismissed as music for the lower classes and the rural areas [...] That perception only strengthened with emergence of cumbia villera, a harder-edged style that emerged from the villas of Buenos Aires in the middst of the economic crisis that began in 1998 and peaked in 2002. The lyrics horrified mainstream Argentinians with lurid tales of crime, drug use and cheap women.

Despite the unfriendly climate, a new crop of Buenos Aires cumbia DJs and producers has recently emerged with a different perspective. [...] musicians are now mixing cumbia rrhythms with modern hip-hop and electronics sounds.

Visą straipsnį paskaityti galima čia, arba parsisiuntus naujausią XLR8R numerį - nemokamai! - pdf formate čia.

O čia iš Bruklino Maddecent blogo:

[...] it started there with the crazy new stuffs that kids are doing in Buenos Aires… and then went back around to the foundation in columbia… people are flipping [...]

but yo!!!! get the mother fuckin podcast

Spausk paklausyt Maddecent podcast: cumbia is the new bollywood

DJ Rupture savo bloge Negrophonic taip pat publikuoja keletą įdomesnių cumbia (ir ne tik) įrašų. Bet apie Bruklino massive gal kitą kart.

Pabaigai - Villa Diamante, saite galima parsisiųst naujausius mashup gabalus arba pilną rinkinį vienam zipe.

Photo: Gabriele Stabile for The New York Times

Bičiulis iš Anglijos šiandien emaile juokiasi, "How is life in the worst beer making nation in the world?". Iš Lietuvos sulaukiu klausimų "ar ten viskas iš chemijos". Šitiems stereotipams ateina galas. Šiandien JAV daug įvairaus, kokybiško ir gryno alaus, o mažosios aludarystės (microbrewing, craftbrewing ir homebrewing) sektorius yra bene sparčiausiai auganti šaka šiaip jau ekonominio nuosmūkio spaudžiamoje šalyje.

Amerikos istorijoje rasime ne vieną alaus pėdsaką. Šalies "tėvai", tame tarpe George Washington, Samuel Adams ir Ben Franklin buvo aludariai. Naminio alaus gėrimas netgi buvo protesto prieš britus forma, nes tai leido bokotuoti imperijos gėrimus ir taip išvengti mokesčių ir tarifų mokėjimo. Kitas pavyzdys, koks įkvepiantis gali būti alus, yra faktas, kad Thomass Jefferson parašė didžiąją dalį Nepriklausomybės Deklaracijos, plempdamas rasotas pintas savo lokale.

Po revoliucijos, alaus gamyba augo toliau, ypač ji išsiplėtė XVIII-ame a, kai į Ameriką atvyko didelis skaičius vokiečių imigrantų. Jie taip įsigalėjo, kad Amerikos aludarių asociacija vesdavo savo dokumentus vokiečių kalba. 1917-aisiais, prohibicijos judėjimas pasinaudojo antivokiškom nuotaikom, kilusiom iš pirmojo pasaulinio karo, tam kad užspausti aludarystės pramonę. Nors prohibicijos laikais alus buvo gaminamas, bet jo kokybė krito, ekonominė Depresija privertė persijungti ant pigesnių ir prastesnių ingridientų, ir taip šalis buvo pripratinta prie skystimo, vadinamo amerikietišku lageriu. Net parišus su prohibicija, alų gaminti namie buvo nelegalu iki pat 1978, kai namų aludariams apsireiške išgelbėtojas Jimmy Carter pavidale, panaikinęs šį idiotišką draudimą.

Nuo tų laikų daug kas pasikeitė, ir amerikietiška aludarystė - bei gero alaus paklausa - šovė į padanges. Šiuo metu šalyje yra apie 1800 vietinių alaus gamintojų, ir dešimteriopai daugiau bravorų nei prieš dešimtmetį. Apie naminio alaus entuziastų ir pagaminamo bei suvartojamo alaus kiekį net nešnekėsiu, perdaug ten nulių.

Jei dar kyla kokių abejonių, dėl ko verta taupyti tarpatlantinio skrydžio bilietui, štai jums paskutinis smūgis - New York Times rašo apie Niujorko alus savo kelionių skyriuje: Glasses White With Foam. Tįsta seilė paskaičius, o aš dar nė vienoj iš ten minimų aludžių nebuvau! Gerai kad dar turiu mėnesį šitam pataisyt - be to, vakar iš Ekaterinburgo atvažiavo kolega Ženia, ir po vakarykščio pub crawl manau kad turim naują padorų pintos partnerį:)

Next destination - Blind Tiger Ale House.


Kažkurios dienos grobis. Bene geriausia iš populiariųjų - kalifornietiški Anchor Steam ir Liberty.

Visi keliai veda į McSorley's (foto Sean Unruh)

Taip jau gaunasi, kad pirmiausia svetimų miestų vietas atrandi draugų pagalba. Ne išimtis ir Niujorkas, kur gidu dažniausiai būna bičiulis Gedas, žmogus-meno-istorijos-enciklopedija, Niujorko socialinio kūno chirurgas.

Užverstas laiškų, kuriuose klausiama apie mano mėgstamas aludes ir pan, pamaniau kad bus geriau, jei paprašysiu jo paties aprašyt savo viečikes (mano top picks būtų - Mac Sorley's, Milano ir Sophie's).

Skaityti visą postą

Šios savaitės art zen:

• Zenvironments
• Sam Flores
• Audrey Kawasaki
• Kevin Mackart
• Andars
• Huskworks
• Los Fokos
• Tank Theory (artists)

Biški gatvės meno iš šio miesto:

New Yorkers are hearing things these days — and it is coming from the bushes. It is the sound of concrete crickets, little devices created by artist Michael Dory that play bits of music and make cricket-like sounds. Dory hides small sound devices in containers around the city, similar to the way graffiti artists spray paint their art on walls without asking anyone's consent.

The crickets are just loud enough for passersby to hear. And like their namesake, the crickets stop chirping when the curious draw too close — thanks to motion sensors Dory installed in them. (@NPR @Make)

O štai kokios gatvės mados:

This Velcro jacket from Yanko Design is supposed to stave off boredom by attaching itself to other lonely people walking by. (@Craftzine)

Vaizdeliai iš rajono..







Ir iš chatos balkono..