Alus dalykas rimtas, todėl reiks kažkada imtis ir susikonstruot šitą: Arduino Beer Thermostat, kuris leistų pagaliau pagamint tikrą, kokybišką naminį lagerį. Schema yra, o perprogramuot, kad palaikytų ne pastovią šaldytuvo temperatūrą, o kintamą rėžimą (reikalingą lageriams) bus nesunku.
Norintys eksperimentui donuoti Arduino kontrolerį, gali kreiptis per čia.
Apyniai mano apinyne jau sulig pečiais, tad galima ir trumpą digest susirašyt apie augalus.
Augalų (tame tarpe apynių) derinimas, siekiant sėkmingos simbiozės kovojant už resursus arba prieš kenkėjus, dar žinomas kaip plant companionship arba companion planting.
Patabotanika - realybėje neegzistuojantys, sufantazuoti arba iš mitų atėję augalai. Tokie kaip Austras Koks (aušros medis) - Latvijos (ir Lietuvos?) mitologijos medis, augęs iš saulės kasdieninės kelionės per dangų pradžios. Šis medis turėjęs sidrabrinius lapus, varines šaknis ir auksines šakas, ir augęs bent jau Kuržemės, Vidžemės ir Latgalos kraštuose. Šis archetipas neabejotinai susijęs su Pasaulio Medžiu, kuris taip svarbus baltų ir skandinavų kosmologijoje/mitologijoje.
Slovėnijoje vyksiančiame mūsų draugų FoAM ir jų partnerių organizuojamame workshope/retreate Green Food, kur "gyvo maisto" virėjas Linas Kesminas pristatys temą "Klajoklinė virtuvė" (Nomadic kitchen).
Linas parekomendavo knygą - Wild Fermentation
Apie fermentacijos tradicijos amžių, svarbą ir naudą nesiplėsiu. Nepaisant to, kad knygoje šiek tiek amerikietiško žavėjimosi natūraliais "egzotiškais" fermentavimo ir rauginimo būdais, kurie mūsų kraštuose yra visiškai kasdieniškas dalykas, čia galima rasti superinių ferm. receptų iš viso pasaulio - kad ir Kimchi, aštriai marinuoto kopūsto, neatsiejiamo korėjietiškos virtuvės priedo.
Kita tema - laukiniai maistiniai augalai. Nesenai apie laukinių augalų rinkimo ir vartojimo tradiciją Dzūkijoje įdomų straipsnį paskaičiau Žaliojioje Lietuvoj [Nr. 3 (317)], ši tema taip pat bus viena centrinių ir minėtame Green Food workshope. Lina, FoAM kuratorė, parekomendavo dar vieną knygą, Wild Vegetarian Cookbook, kurioje visi patiekalai - tik iš laukinių augalų.
Iš šios knygos galima sužinoti, kad pvz. Lietuvoje auga laukinis... imbieras. Ir turbūt dar šimtai vertingų augalų.
Abi šias knygas galima nusipirkti, bet galima ir pavartyti online, Amazon.com arba books.google.com saituose. Naudojant spec. softą (arba Greasemonkey skriptą), iš pastarojo galima net parsisiųsti apriboto naudojimo turinį į savo kompą.
Čia žemaičių draugų iš pajūrio, Tuomsono ir Ruobuto išradimas. Metų ciklo sistema. Instrukcijos nereikia:)
Foto: FoAM
Linkėjimai draugams iš FoAM, Belgijos tarpdisciplininės mokslo-ir-meno organizacijos, vykdančios be galo įdomius projektus ir kūrybines dirbtuves (workshops) Belgijoje. Juose FoAM vienija mokslą, meną, kulinariją, pasidaryk-pats, tyrinėdami gyvo, organiško pasaulio kitimą ir santykius (daugiau apie FoAM veiklą - čia). Balandžio mėnesį kartu su Tikru Alumi bendradarbiausime su jais ir mes, o kol kas - keletas pastarųjų FoAM iniciatyvų/dirbtuvių:
* * *
Maki Ueda artist, Scent Lab:
My interest lies in the scent in the real life, such as the smell of space, the smell of food and drink, the smell of a person, and the smell related to the memories.
Traditionally, a preference of the scent has been locally oriented. It owes to the evaporating character of the aromatic substance. So it could be said that the smell, in general, naturally represents the essence of a culture.
My goal is to create a medium for experiencing the different cultures by smelling.
http://scent-lab.blogspot.com/
* * *
Green Roofs in the Domestic Environment
http://www.livingroofs.org/
* * *
Solar Jam making (workshops): flickr 1, flickr 2
Making Your Own Grätzel Cell or DIY Grätzel Cell
A dye-sensitized solar cell (DSSc, DSC or DYSC[1]) is a relatively new class of low-cost solar cell, that belong to the group of thin-film solar cells.[2] It is based on a semiconductor formed between a photo-sensitized anode and an electrolyte, a photoelectrochemical system. This cell was invented by Michael Grätzel and Brian O'Regan at the École Polytechnique Fédérale de Lausanne in 1991[3] and are also known as Grätzel cells.
Per pažįstamus ir bendraminčius iš FOAM gavau informaciją apie jų (tiksliau, jų draugų) organizuojamas workšopų serijas Tinker.it!, skirtas visaip kūrybingai ir meniškai panaudoti mikrokontrolerį (arba galima ir mandrai pasakyti, pvz. Open Source Hardware Prototyping Platform) Arduino. Iš esmės tai leidžia pajungti eilę daviklių ir suprogramuoti elgseną, kuri generuotų atsakus ir kontroliuotų įvairius išorinius įrenginius. Taikymai - (ypač) nuo meninių projektų iki robotų ir automatizacijos.
Kame pontas? Tame, kad mikrokontroleris pigus (apie $20), lengvai naudojamas, opensourcinis. Jį galima naudoti net kaip web serverį! (Žinoma, web serverį šiandien galima paleisti jau ir ant mobilkės).
Trumpai iš pristatymo:
Arduino is an open-source electronics prototyping platform based on flexible, easy-to-use hardware and software. It's intended for artists, designers, hobbyists, and anyone interested in creating interactive objects or environments.
Arduino can sense the environment by receiving input from a variety of sensors and can affect its surroundings by controlling lights, motors, and other actuators. The microcontroller on the board is programmed using the Arduino programming language (based on Wiring) and the Arduino development environment (based on Processing). Arduino projects can be stand-alone or they can communicate with software on running on a computer (e.g. Flash, Processing, MaxMSP).
Čia pilnas workshop'ų aprašymas (PDF). Jei kas dirbat su moksline/menine/technine institucija, kuriai būtų įdomu, duokit žinot, suvesiu tiesiogiai.
P.S. Paskaitinėjęs, radau, kad apie Arduino jau rašė (ir naudojo) tiek Make, tiek Wired, tiek Slashdot:
It's simple, very hackable, Mac- and Linux-compatible and it's a true free/open source design, so they don't have a monopoly on it and you can buy compatible boards from other sources or DIY!
Vienintelis Lietuvos povandeninis laivas "Lituanika" - sukurtas ir sukonstruotas Kretingoje. Pro jį, pastatytą Šventosios gatvės namo kieme, nuo 3 klasės kasdien pravažiuodavau autobusu pakeliui į mokyklą. Pagaliau, jis (pradėtas konstruoti 1965-aisiais, gydytojo) leidžiasi į savo mokyklą - Danės upėje.
http://www.ve.lt/?data=2008-
Nepaisant laptopo mobilumo, ne kelionėje norisi juo naudotis prie stalo. Kiek žiūrėjau pirkti - nedideli staliukai gremėzdiški ir brangūs, o apie lietuviškų baldų tarpe vyraujanti barokinį dizainą geriausia bus, jei patylėsiu:) Darom patys.
Laikas: 3-4 val darbo - daugiausia laiko užėmė medinius pleištukus vienodu kampu nupjauti.
Įrankiai: grąžtas, atsuktuvas, pjūkliukas.
Medžiagos: klijuotas pušinis skydas (plokštė) 80x60 cm ("Senukuose" parduodama tokia iškart paruošta, nušlifuota ir supakuota - 30 lt), 4 metalinės stalo kojos 25x25x700 mm (ten pat - apie 50 lt už 4), 8 vnt. 3x16 mm ir 12 vnt. 3x20 mm medvaržčių, keturi mediniai pleištukai 6x6 cm. Viso kaina - 80 lt.
Visos detalės. Kojas rinkausi kuo plonesnes.
Pleištukai - juos gal ir sunkiausia pasidaryt, kad vienodo kampo būtų. Jie skirti stalo kojoms kiek į šonus paversti, trapecijos forma atseit turi suteikti šiek tiek grakštumo. Galima apsieiti ir be jų, jei norisi grubesnio bauhaus'o:)
Pasižymim pleištukų tvirtinimo vietas visuose kampuose...
Pritvirtinam per vidurį 20 mm medvaržčiais.
Prisukam kojas - geriausia prieš tai pleištukuose pragręžti skyles, kad neskiltų. Gręžti uždėjus stalo koją ir ją prilaikant.
Voila.
Paprasta ir patogu. Gerai atrodo ir nelakuotas, bet norint, galima visaip smagiai nudažyti stalviršį, pvz baltai ir ant viršaus perpiešti arba išpurkšti per trafaretą norimą grafinį ornamentą. Tokiu atveju patartina naudoti aplinkai ir sveikatai nekenksmingą ekologišką laką (sėmėnų arba dar geriau - kanapių - aliejaus pagrindu) arba dažus. Nenaudokit dažų akriliniu pagrindu.
Radau kieme išmestą europaletę, pasiskolinau įrankius ir mikliai sukonstravau lentyną batams, kurios jau senai namie reikėjo.
Kaina: 0 lt
Medžiagos: europaletė (nieko daugiau)
Įrankiai: plaktukas, pjūklas, replės
Trukmė: 3 val (tik todėl, kad neturėjau viniatraukių replių, "elektriko" replėmis labai sunku išrauti vinis su sriegiais, kurias naudoja paletėse).
Imi paletę ir nupjauni skersines laikančias lenteles (kur pažymėta linija). Šoninėms dalims reikia ištraukti vinis ir nuimti tik po tą vienišą atraminę (apatinę) lentelę ir vidurinį kubą. Vidurinę paletės dalį iškart visą išardyti, jos dalys bus panaudotos vėliau.
Vo, nupjoviau.
Nuardžiau. Ant tų šoninių dalių esančius pritvirtintus kubus reikia palikti, kaip matosi šitoj nuotraukoj. Kiekvienai iš dalių, iš tos pačios pusės, tuščiuose kampuose, reikia prikalti po kubą iš vidurinės dalies (nuotraukoje dar neprikalta, bus prikalta kur dabar nuskilęs kubas padėtas). Gausim du tokius kaip ir "suoliukus", kurie bus batų lentynos viršus ir apačia. Į šiose dalyse esantį išilginį tarpą puikiai telpa prikalti po vieną lentelę, nuluptą anksčiau iš apačios.
Dabar gudrioji dalis, kaip sutvirtit viršų ir apačią. Aš nupjoviau po siaurą lentelę, tokio pat pločio, kaip "suoliuko" plotis. Tada į tos lentelės priešingus galuose įkaliau po neilgą vinutę, taip kad vinių galai išlystų kiaurai kitoje pusėje. Tada tą lentelę, vinių galvomis žemyn, prikaliau ant dviejų "suoliuko" kojų kitomis dviejomis vinimis. Tokiu būdu liko į viršų išsikišę vinių galai, ant kurių "užmoviau" antrą "suoliuką". Geriausia tai daryti pirma ranka prispaudžiant, kiek eina, o tada jau pakalti plaktuku iki galo.
Rezultate gaunam štai ką. Lentyna baigta!
Neprieikė net vinių - panaudojau išrautąsias. Iš paletės nepanaudota liko tik tiek...
Komfortas.
Žodžiu tokį baldą sugalvot buvo labai lengva. Bet buvau inspiruotas kolektyvo ReadyMade ir jų knygos tuo pat pavadinimu, kurioje yra daug visokiu idėjų ir instrukcijų, kaip iš išmestų daiktų pasidaryti naudingų buičiai reikalų.
Robertas B. bloge Kitokia statyba pasakoja, kaip statosi molinį namą, vienas, be visokių statybininkų ir kitokių chaltūrščikų pagalbos, ant kurio stogo auga žemuogės ir grybai, o radijuje skamba Anthony & Johnsons bei Rufus. Be pasidaryk-pats instrukcijų, labai geri jo komentarai, kuriuose paprastai, teisingai ir argumentuotai atsako į klausimus ir skalbia šonus visokiems miesčioniškiems amebos veidams ((c) Martinkus) ir statybų lochamsoportunistams.
Ačiū įdomios radijo laidos Atviras Galas (transliuojamos per Start FM) autorėms už šį atradimą. Jos archyvą netrukus dėsim į OreCast, o tuo tarpu paklausykit interviu su Robertu, apie jo statybą ir Laisvą Universitetą (yra ir intervas su Mic), spausk čia.
Pora RB citatų:
Privačiam name dideli langai išvis yra nesusipratimas. Trūksta šviesos? Varyk į kiemą ir maudykis šviesos jūroje. Nori būt arčiau gamtos? Varyk į kiemą, o ne spoksok pro savo milžiniškus langus-televizorius. Tam kvartaliuke kur kyla mano namas yra daug namų su dideliais langais. Per tuos kelis statymo metus pastebėjau, kad paprastai prie jų žmonių nepamatysi. Ar vasara, ar žiema- visi lindi viduj, tik retkarčiais išlysdami nusipjauti žolytę ar pasikepti kokį mėsgaliuką. Taigi, viskas prasideda plačiais architektų mostais, o baigiasi egzistencija tarp keturių sienų ir susvetimėjusia ir dėl to lengvai valdoma visuomene.
...
Licenzijavimo sistema yra totalus blogis, o jos tikroji paskirtis yra stambių, šiuo atveju statybos ar projektavimo, korporacijų gyvenimo lengvinimas ir dar viena galimybė didintis pelnus, kuo labai noriai naudojamasi. <...> jei pradedi pūsti miglą apie tariamas superines kvalifikacijas ir jų mitologinį atspindį licenzijų pavidalu, jau galima lupti devynius kailius nemirkčiojant.
Dar vienas licenzijavimo sistemos blogis yra tai, kad iš žmonių po truputį atimamas gebėjimas ką nors nuveikti pačiam. Kai metų metus per visus galus kalama, kad ką nors tinkamo padaryti, pasakyti ar pamatyti gali tik SPECIALISTAS, EKSPERTAS, ar bent jau žmogus turintis licenziją, tai po kiek laiko sunoksta ir vaisiai. Žmogus jau pradeda abejoti ar sugebės teisingai įsukti net tuos kelis savisriegius. O tokia padėtis yra super palanki hierarchinėms struktūroms, nes žmogus, kuriam nuolat reikia autoritetų yra silpnas, lengvai valdomas ir todėl idealiai tinkantis naujos kartos vergystei.
Be visa kito, jis dar daro ir kietus dviračius. Ir toliau taip varyt, Robertai.
Pardavusi savo Londono butą, Danijoje gimusiai dizainerei Nina Tolstrup (studiomama) pinigų vos užteko nusipirkti mažyti paplūdimio gabalėlį netolimame Whitstable rajone. “It was about the size of a caravan,” sakė ji Guardian'ui.
Tokiam mažam plotui Nina sukūrė 36 kv. metrų namą. Jame sutilpo dviaukštė lova vaikams, miegamojo "loftas", virtuvė, vonia ir gyvenamasis plotas su malkine krosnimi, “Danish must-have”. Vietinis statybininkas pastatė namą iš medžio ir padengė kedro lentelėmis. Pasak dizainerės, nors ir mažame, šiame šviesiame ir šiuolaikiniame name yra visa reikalinga vieta jai ir jos šeimai.
Foto: Ben Anders, Remodelista
Man patiko sprendimas. Sveikinu autorę (kuri dar savo websaite pateikia instrukcijas, kaip iš atliekų pasidaryti tokias tipo Roskildės festivalines kėdes) ir linkiu mieliems tautiečiams tokio pat gero skonio ir sveiko proto.
Foto: Ben Anders, Remodelista
Panašu, kad maži namai populiarėja visame pasaulyje - aišku, tam reikšmės turėjo ir ekonominės krizės, ir populiarinamos ekologinės idėjos. Štai NY Times irgi rašo apie teisininkus ir dizainerius, kurie nustoję vergauti paskoloms, parduoda savo rūmus ir statosi būdeles. Viena jų, m-ch, išvis neįtikėtina, tai labiau traukinio kupe primenantis 2.6 m2 kubas. Užtat beveik zero environment impact.
