mart.freeflux.net

Tik pries keliolika valandu nusileidau Jorge Chávez. Vel pirmas vidurnaktis Pietu Amerikoj, skrendant pustusciu keliajuosciu plentu pro ryskiai dazytas ir kukliai ornamentuotas kolonijines konstrukcijas ir siuolaikinius blokinius monstrus, snekuciuojantis su taksistu, i distrito metropolitano Miraflores. Atidarau langa ir siurbiu nauja miesta i plaucius.

Naktinis miestas turi kita kvapa. O dabar jau rytine smarve, rukas issisklaide, ziemine saule pro trafiko smoga smagiai kimba i spranda. Kalbos apie Limos biednuma ir tamsius gatves pavojus, siame gyvame ir tvarkingame rajone atrodo perdetos, taciau tik paejus kelis kvartalus uz turgaus, jau galima pamatyt, koks yra ne paradinis gyvenimas.

Monstro, cheveres!

Niujorkas taip greit nepasimiršta, todėl kartais vis netyčia pasičekinu, kas ten vyksta. Štai Jono Meko Anthology Film Archives šią savaitę turi įdomius svečius iš Ars Subterranea, kurie paprastai meniniams projektams renkasi apleistas, industrines, uždarytas ir paprastai draudžiamas didmiesčių vietas. Turint omeny, kad Anthology Arcgives patys įsikūre Soho lofte, tūrbūt neatsitiktinė kombinacija.

For more than six years, the arts group Ars Subterranea has explored off-limits spaces, tromping around abandoned mental hospitals and holding candlelit dinner parties in subway tunnels. Tonight at the Anthology Film Archives you can see some of their projects, when they present Ghost City, a collaboration with the Disembodied Theater Corporation that seeks to bring light to the underbelly of urban life.

Kaip čia neprisiminsi "Vilniaus vartų" J. Meko centro, kurį politlocheliai pavertė eiliniu farsu...

Čia dar iš NY Times:

The more off-limits a setting, it seems, the better. One group in Minneapolis kayaks in storm drains. A man in Dover, England, goes into the area's World War II batteries and barracks. In Berlin, some have entered a bunker under the Alexanderplatz. A group of Paris women, the K-ta Nanas, sneaks among the catacombs beneath the city, sometimes navigating the wet passages in bikinis.

Outlaw Tourists In the Urban Underbelly

Labiau susidomėjusiems (sub)urban exploration, rekomenduoju pasklaidyt RIP Ninjalicious knygą Access All Areas: a user's guide to the art of urban exploration ar bent jo websaitą infiltration.org. Beje, Lietuvoje irgi yra susibūrusios "digerių" grupės, kurios landžioja po įdomias Vilniaus vietas.

Jurga ir Tomas Kvėdarai šiuo metu daro tai, ką kažkada norėčiau padaryti ir aš: keliauja dviračiais per Andus.

Visgi pravaryt legendinę La Cuarenta (panašiai kaip Route 66, tik gerokai ekstremaliau) pedalais reikia turėt nesveiko užsispyrimo:)

Kiti draugai ir pažįstami trasoj:

• Gedas šiuo metu strigo kažkur Bolivijoje
• Lauryno ir Giedrės 2006-ųjų tripo per Sudamerica istorijos
• Augustas Kligys jau treti metai trankosi po Centrinę Ameriką
  

Mano draugas Gedas (foto)raportuoja iš Šiaurės Argentinos

Iš dyko buvimo surašysiu sakau 2007-ųjų skaniausius...

1. Samuel Smith’s Oatmeal Stout, Old Brewery Pale Ale, Nut Brown Ale

Kartais tenka nusitrenkti į kitą pasaulio kraštą, kad atrastum kas panosėj. Taip nutiko ir su šia britiškų eilų trejybe, kurią atradau... Niudžersio supermarkete. Verdami Samuel Smith, seniausioje – ir vis dar nepriklausomoje - alaus darykloje Jorkšyre, jie yra angliškų stilių etalonai. Ypač juodas, tirštas ir skalsus kaip Joninių naktis Oatmeal Stout, apskritai išgelbėjęs anglišką stout'ą nuo išnykimo.

2. Bluepoint Cherry Double Stout, Stone Russian Imperial Stout ir kiti Imperial Stout'ai

Visos šitos smalos man tapo metų atradimu. Tamsūs kaip bedugnė, tiršti ir stiprūs, burnoje jei neprilimpa, tai palieka kokį padegintos kavos, ar šiaip kaulavaisių skonį. Stiprus alus (iki 9%) - stiprioms širdims (tamsų alų Anglijoje gydytojai kaip sveiką išrašydavo net nėščioms moterims).

3. Chelsea Scotch Ale

Yra barų, kuriuose užsisakęs skočo, gausi pasirinkt ne iš surikiuotų Škotiško viskio butelių, o iš alaus kranų su Škotiško stiliaus eliais. Šitą išbandžiau Blind Tiger ir buvau užlietas skonių vaivorykšte, tiesa su ryškiai vyraujančia salyklo tema. Beje primena visai ne viskį, o... Porto vyną!

4. Brooklyn Special (Brewmasters Reserve) ir "Lager"

New York's finest, verdamas mano mėgstamiausiame Niujorko rajone. Jauni ir atsidavę, Brooklyn Brewery entuziastai verda kelioliką puikių alaus rūšių, o kiekvienam sezonui išverda dar po naują. "Special" ir yra vienas jų, o tamsios vario spalvos sodrus "Lager" iš esmės pakeitė mano (iki tol prastą) nuomonę apie lagerius.

5. Cervecería Fueguina - Beagle Fuegian Ale

Jaučiu ypatingus sentimentus šiam pionieriškam alui, verdamam Ugnies Žemėje. Pavadintas žymaus britų laivo HMS Beagle, kuriuo XVII a. aplink Pietų Ameriką plaukiojo kapitonas FitzRoy ir keistuolis Charlzas Darwinas, vardu, šis puikus šviesus angliško stiliaus alus (virtas su Patagonijos apyniais!) rasotame bokale ir bife de lomo (Argentinietiškas steikas iš geriausios jaučio mėsos) – tokie yra Pietų pusrutulio ir Antarktidos tyrinėtojų pusryčiai. It's the end of the world - so enjoy it.

6. Kunstmann Torobayo Pale Ale

Kažkada nuostabiame gamtos kampelyje, greta Valdivijos kalnų, vokiečių imigrantai įkūrė šį nedidelį bravorą ir ėmėsi stropiai įgyvendinti "Reinheitsgebot" (alaus "grynumo ") principo. Čilėj neteko rasti tokio artesenal („rankų darbo“) alaus pasirinkimo, kaip Argentinoje (vien El Bolson miestelyje turbūt kiekviename name daromas naminis), tačiau šis drąsiai galėtų su daugelių jų rungtis. O su tradiciniu currant (tiršta sriuba-troškinys, verdama iš visko, kas prieinama regione) jis - nenugalimas.

7. Anchor Liberty

Liberty yra East Coast pakrantės saulės ir amerikietiškos svajonės gintarinis lydinys bokale. Žymiausias San Francisco bravoras Anchor Brewing, kaip ir viskas Amerikoje, turi savo herojaus istoriją. Bravorą nuo uždarymo išgelbėjo ištikimas klientas, nupirkęs jį už pinigus, gautus pardavus savo skalbimo mašinų verslą. Po to jis nusamdė krūvą hipių, susodino į tourbus‘ą ir brazdindami gitaromis visi važinėjo pas ūkininkus rinkt geriausių miežių ir švęst derliaus festivalių. Kažkaip iš viso to Anchor virto antru žymiausiu Kalifornijos skystu eksportu (po Napa slėnio vynų).

8. Young's "Double Chocolate Stout"

Taip – jis atrodo kaip šokoladas, kvepia kaip šokoladas, bet... jį galima gerti. Nes ačiū Dievui - tai ne šokoladas. Glotnus kaip velnias ir minkštas kaip velvetas, šis alus kuo puikiausiai atstoja tortą Kalėdų naktį, prie židinio, aludėje. Patikrinta. Ne, tai šimtą kartų geriau už tortą. Mat jam neatsispirs jokia moteriška būtybė – net jei ji niekada negeria alaus... Patikrinta:)

9. Ommegang "Three Philosophers"

Ši alaus gamykla įsikūrusi NY valstijos "viršuje", Catskills kalnuose – deja, išvykoje į tuos kalnus man nepavyko draugų nuvilioti prie šio žmogaus sukurto stebuklo. Visgi kaimo mugėje bent jau įsigijau keletą butelių. Vienas jų, "Three Philosophers", kaip reikiant smagiai trenkė per stogą, ir kaltas čia visai ne Kierkgaardas ar jo draugeliai. Trys faktai – alus buvo sukurtas pagal vieno aludario "svajonių alaus" aprašymą; tai gilus 10 laipsnių Quadrupel'is (belgiško alus tipas); jis subrandintas kalno oloje. Whatever. Let‘s philosophy another bottle!


O meškos? Taip jų ir neaptikom. Nors sako, upstate NY miškuose jų pilna. Beje, Catskills parko administracija lentose užrašė naudingą patarimą, kad maistą nakčiai pririšti prie virvės, pakabintos ant dviejų medžių. Tik, dar rašo, nekabinkit ne virš palapines.

Bet žinoma geriausią istoriją apie meškas papasakojo Werner Herzog'as dar užpernai išleistame pusiau dokumentiniame filme "Grizzly Man." Ghrr.

^{Foto: madaes}

Prieš keletą metų, žiemą, teko 3 savaites praleisti Mičigano valstijoj (Motor state - čia tankiausia amerikietiškų automobilių koncentracija), suburbijoj netoli Detroito. Blankesnę vietą sunku įsivaizduoti - tušti laukai, pustuščiai greitkeliai (pėsčiom niekur neįmanoma nueiti, nes nėra šaligatvių ar takų), kuriais kartais prašokuodavo stirna. Keli supermarketai ir šalti pakelės viešbučių kompleksai, net visuomeninis transportas retai užsukdavo į šitą Dievo pamirštą vietą. Galvojau, kaip žmonės neišprotėja.
Gal juos gelbsti tokie projektai kaip šis, Heidelberg, pradėtas menininko Tyree Guyton?

It's about taking a stand to save forgotten neighborhoods. It's about healing communities through art - and it's working!


^{Foto: James Sparshatt for Guardian}

Nesenai Guardian priede skaičiau apie truputį panašią iniciatyvą apleistuose Havanos priemiesčiuose, kur garsaus Kubos menininko José Fuster drobe tapo visas Jaimanitas rajoną pavertė drobe savo menui... Viso straipsnio online neradau, bet yra galerija: Cuba's answer to Gaudi.

Gal kada atsiras panašių pavyzdžių ir Lietuvoj, kažkas labiau įkvepiančio nei kokie nors Orvydo depresijos šedevrai - kurį godūs giminaičiai demonstruoja už 8 lt.

^{Cumbia posteriai Buenos Airėse}

There's new sound blastin' the streets of Buenos Aires!

Vienas pirmųjų mano susidūrimų su muzika Argentinoj buvo monotoniškas, lėkštas kaip stalas ritmas su labai paprastais tekstais - kuriuos galėjo suprasti net toks ką tik iškeptas gringo boludo, kaip aš. Na, beveik:) Tai cumbia, folko atmaina, atėjusi iš Kolumbijos - ir nuo šito garso nepabėgsi kaip ir nuo kito gerai žinomo Kolumbijos produkto. Cumbia visur – caksi pro atvirus mašinų langus karščiu leipstančiose gatvėse, iš prišnerkštų pakelės barų, ar per kokios turgaus prekeivės portatyvinę tv dėžutę...

"A, kaimiečių muzonas", mesteldavo porteños. Bet kartais pro taksisto radiją ar klubelio San Telme duris prasprūsdavo panašus, bet įdomesnis skambesys. Dabar gi va skaitau žurnale, kad tai - naujausias miesto garsas, ir jis skamba taip originaliai, kad pasiekia net Niujorko ausis.

Naujas garsas turi ir savo bažnyčią, klubą - pavadintą.. haha, "Žižek" — taip, madingo Slovenijos filosofo Slavojaus Žižeko, kuris yra vedęs jauną argentinietę-fotomodelį, ir kažkada dėstė Buenos Airių universitete, vardu.


^{Volando en Buenos Aires (Photo: Horacio Paone for The New York Times)}

Štai ką ir rašo XLR8R (Amerikos - ir kur kas sėkmingesnis - atsakas UK MUZIK'ui):

With its repetitive percussion, cheesy keyboards and trite lyrics, cumbia was often dismissed as music for the lower classes and the rural areas [...] That perception only strengthened with emergence of cumbia villera, a harder-edged style that emerged from the villas of Buenos Aires in the middst of the economic crisis that began in 1998 and peaked in 2002. The lyrics horrified mainstream Argentinians with lurid tales of crime, drug use and cheap women.

Despite the unfriendly climate, a new crop of Buenos Aires cumbia DJs and producers has recently emerged with a different perspective. [...] musicians are now mixing cumbia rrhythms with modern hip-hop and electronics sounds.

Visą straipsnį paskaityti galima čia, arba parsisiuntus naujausią XLR8R numerį - nemokamai! - pdf formate čia.

O čia iš Bruklino Maddecent blogo:

[...] it started there with the crazy new stuffs that kids are doing in Buenos Aires… and then went back around to the foundation in columbia… people are flipping [...]

but yo!!!! get the mother fuckin podcast

Spausk paklausyt Maddecent podcast: cumbia is the new bollywood

DJ Rupture savo bloge Negrophonic taip pat publikuoja keletą įdomesnių cumbia (ir ne tik) įrašų. Bet apie Bruklino massive gal kitą kart.

Pabaigai - Villa Diamante, saite galima parsisiųst naujausius mashup gabalus arba pilną rinkinį vienam zipe.

Daily Mail rašo apie slaptą šventyką, kurią po žeme pastatė "paranormalus ekcentrikas".

"...the 'Temples of Damanhur' are not the great legacy of some long-lost civilisation, they are the work of a 57-year-old former insurance broker from northern Italy who, inspired by a childhood vision, began digging into the rock.

The first time the police came it was over alleged tax evasion and still the temples lay undiscovered. But a year later the police swooped on the community demanding: "Show us these temples or we will dynamite the entire hillside."

Stunned by what they had found, the authorities decided to seize the temples on behalf of the government."

(via BB)

Photo: Gabriele Stabile for The New York Times

Bičiulis iš Anglijos šiandien emaile juokiasi, "How is life in the worst beer making nation in the world?". Iš Lietuvos sulaukiu klausimų "ar ten viskas iš chemijos". Šitiems stereotipams ateina galas. Šiandien JAV daug įvairaus, kokybiško ir gryno alaus, o mažosios aludarystės (microbrewing, craftbrewing ir homebrewing) sektorius yra bene sparčiausiai auganti šaka šiaip jau ekonominio nuosmūkio spaudžiamoje šalyje.

Amerikos istorijoje rasime ne vieną alaus pėdsaką. Šalies "tėvai", tame tarpe George Washington, Samuel Adams ir Ben Franklin buvo aludariai. Naminio alaus gėrimas netgi buvo protesto prieš britus forma, nes tai leido bokotuoti imperijos gėrimus ir taip išvengti mokesčių ir tarifų mokėjimo. Kitas pavyzdys, koks įkvepiantis gali būti alus, yra faktas, kad Thomass Jefferson parašė didžiąją dalį Nepriklausomybės Deklaracijos, plempdamas rasotas pintas savo lokale.

Po revoliucijos, alaus gamyba augo toliau, ypač ji išsiplėtė XVIII-ame a, kai į Ameriką atvyko didelis skaičius vokiečių imigrantų. Jie taip įsigalėjo, kad Amerikos aludarių asociacija vesdavo savo dokumentus vokiečių kalba. 1917-aisiais, prohibicijos judėjimas pasinaudojo antivokiškom nuotaikom, kilusiom iš pirmojo pasaulinio karo, tam kad užspausti aludarystės pramonę. Nors prohibicijos laikais alus buvo gaminamas, bet jo kokybė krito, ekonominė Depresija privertė persijungti ant pigesnių ir prastesnių ingridientų, ir taip šalis buvo pripratinta prie skystimo, vadinamo amerikietišku lageriu. Net parišus su prohibicija, alų gaminti namie buvo nelegalu iki pat 1978, kai namų aludariams apsireiške išgelbėtojas Jimmy Carter pavidale, panaikinęs šį idiotišką draudimą.

Nuo tų laikų daug kas pasikeitė, ir amerikietiška aludarystė - bei gero alaus paklausa - šovė į padanges. Šiuo metu šalyje yra apie 1800 vietinių alaus gamintojų, ir dešimteriopai daugiau bravorų nei prieš dešimtmetį. Apie naminio alaus entuziastų ir pagaminamo bei suvartojamo alaus kiekį net nešnekėsiu, perdaug ten nulių.

Jei dar kyla kokių abejonių, dėl ko verta taupyti tarpatlantinio skrydžio bilietui, štai jums paskutinis smūgis - New York Times rašo apie Niujorko alus savo kelionių skyriuje: Glasses White With Foam. Tįsta seilė paskaičius, o aš dar nė vienoj iš ten minimų aludžių nebuvau! Gerai kad dar turiu mėnesį šitam pataisyt - be to, vakar iš Ekaterinburgo atvažiavo kolega Ženia, ir po vakarykščio pub crawl manau kad turim naują padorų pintos partnerį:)

Next destination - Blind Tiger Ale House.


Kažkurios dienos grobis. Bene geriausia iš populiariųjų - kalifornietiški Anchor Steam ir Liberty.

This is way too cool. Everybody has already seen the 360 deg photos (such as this brilliant stuff by my friend Julius), where you can pan across the static screen. Here comes the next level - 360 deg pan video! You can pan it when it's playing, you can pan it when it's paused.

"Popular Mechanics takes a ride in an Immersive Media VW Beetle, one of the six cars that drives around America shooting images for Google Maps Street View. Mounted on the roof is the $45,000 Dodeca 2360 video camera, whose 11 lenses record a 360 degree field of view at 30 frames per second, sucking up as many as 200 miles of city scenes per day. The setup takes up the whole back seat and part of the front passenger seat, and is all controlled with an off-the-shelf Logitech game controller. Includes a cool interactive raw video of a drive through Manhattan."

More such videos here.

(via /.)