mart.freeflux.net

Stoviu vidury kelio, kurio gabalas išplėštas iš tamsos silpno šviestuvo, paskutinio šiame keliuke. Toliau - miškas ir sniegas. Priešingoje pusėje matau aeruosto šviesas, tačiau nė viena iš jų nejuda. Net šešėlis nepraslenka - ten nebėra nė gyvos dvasios. Retai užpučia ir vėjas, bet aukščiau jis ritmingai judina stulpų trosus, kurie tyloje skimbsi kaip elfų kanklėmis atliekama eksperimentinė minimalistinė lopšinė.

Bet man nesinori miego. Šaltis jau skvarbiasi į kojas . Atsisėdu į purų sniegą ant kelio, atsidarau krepšį ir atsukęs butelį, gurkšteliu gerą gurkšnį. Nusimaunu batus ir užsided storas kojines "Russkaya Zima". Pasijuntu atsigavęs. Kaip atsidūriau vienas tuščioje naktyje, vidury neaprėpiamo suomiško niekur? Kalėdos, šeštadienis, vidurnaktis, paskutinis reisas ir nutolęs mažytis aeruostas yra recepto dalis.

Dar prieš valandą išvažinėjo paskutiniai aeruosto darbuotojai savo mažytėmis mašinomis, bet nė vienas jų net nežvilgtelėjo mano iškeltos rankos pusėn. Jiems aš buvau tik dar vienas pakelės stulpas - atsirėmęs į kuprinę.

Šioje stingdančio šalčio ir netikrumo būsenoje irgi tvyro ta maloni neaprėpiamos būties lengvybė ir net didžiausioje nebūtyje tūnanti netikėtumo galimybė. Mano kraujas ramiai tvinksi ir nešioja kraujagyslėmis prisiminimus, kartais užtrukdamas minties užutekiuose. "Čia ir dabar" sulėtėja ir sustoja vietoje. Žiūriu į sustingusias ore snaiges, išsirenku vieną. Pūstelėjęs ištirpdau.

Iš nakties išnyra pirmas automobilis per amžinybę. Jis sustoja į mano mostelėjimą ir pro atvirą šoninį langą į mano veidą plūsteli šiltas oras. Aš tariu miestelio pavadinimą ir matau vairuotojo purtomą galvą. "Nokia" taria jis, tačiau laužyta kalba jam neleidžia detalizuoti maršruto. Suvokiu, kad kryptis ne ta, dėkoju "kiitos". Moju jo nuvažiuojančiai šypsenai. Šiluma išsisklaido.

I went to the moon yesterday. 
I see. How was it? 
Peaceful. 
Meet anyone? 
Not really; it was a Sunday.

The Man With no Past, Aki Kaurismaki

Šiandien (rugsėjo 17) per BBC 4 radiją, 21 val Britanijos laiku, radijo laida įdomia tema (ačiū už informaciją D.B.):

Geoff Watts talks to anthropologist Prof Tim Ingold, who has lived with reindeer herders in Lapland, and is now working with artists and designers to discover how to live truly sustainable lives.

According to Ingold, design can change our relationship with our environment. Central to understanding that relationship, he says, is anthropology.

He lived for several years with reindeer herders in Lapland, studying their relationship with animals and nature. Fascinated by how people make their place in their environment, he then worked with artists, architects and even hillwalkers to study how they learned through their daily activities, improvising along the way. This led to his rather curious latest passion, lines - the lines we draw, the paths we walk, the threads we weave, and even the storylines we tell.

Ingold has just launched a new project in Glasgow called Designing Environments for Life. This brings together anthropologists, architects, artists and designers to bridge the gap between our familiar everyday environments and the abstract 'environment' of government-speak and global warming messages. If they can convince us that they are one and the same, we might manage a more sustainable life.

Joining Geoff in the studio is another person who is passionate about the design and anthropology of the urban environment. Prof Gloria Laycock is director of the Jill Dando Institute of Crime Science at UCL, where she is concerned not so much with solving crime but with preventing it in the first place. Through an understanding of human behaviour, she says, designers and architects can reduce crime and make the urban environment a safer place.

Designing Environments for Life

^{Vaizdas šalia Papės ežero.Foto by liepaja iš Panoramio}

Vakar visoje Lietuvoje lynojant, pajūris buvo svetingas - švietė saulė ir pūtė lengvas vėjelis. Puiki diena kelionei dviračiu, ypač kai norisi pravėdint galvą, prieš tai vakarą praskalautą statinės puikaus, apyniuoto naminio alaus. Jau senai norėjau aplankyt Papę ir buvo įdomu, ar ten galima nusigauti palei pat jūrą (kad pliažu galima, tai ir taip aišku, bet dviračiu nelabai patogu), ir mano bičiulis aludaris Tuomsuons kaip tik tą kelią žino.

Pradedam Užkanavėje (šalia Palangos aeruosto) ir patraukiam pro Šventąją (net neminėsiu, koks baisumas apima pamačius tuos naujus debiliškus devynaukščius gargarus, primenančius blizgantį š&*%ą vidury kelio). Pravažiavus kabantį tiltą, surandame takelį, vedantį pro Žemaičių Alką - ant kopos susmeigtus medinius krikštus. Pro Monciškes dar veda asfaltuotas keliukas, vėliau jis baigiasi ir pasislenkame arčiau jūros, ir tęsiam kelionę pro pakaitom smėlėtą, ar žolėm apaugusį taką. Taip pasiekiame Būtingę ir pravažiavę tuos baisius naftos terminalo cisternas, pasiekiame paskutinę lietuvišką sodybą. Naftos reikalas sudarkė vietinę nekilnojamo turto rinką, ir ačiū Dievui - tai yra bene ramiausias, makabriškais griozdais neužstatytas lietuviško pajūrio gabalėlis. Toji prižiūrėta, bet tuščia sodyba su danguje lėtai lietų į Lietuvą nešančiais debesimis buvo tas momentas, kuriuos norisi kolekcionuoti.

Už Būtingės pasiekiame LT-LV sienos bokštelį praktiškai pliaže, kur keliukas daro staigų posūkį ir neryškiomis provėžomis eina pro ganyklas ir pirmąją latvišką sodybą. Net sunku patikėti, kad toji siena gali žymėti tokį ryškų kultūrinį skirtumą. Ganyklose ganosi avys, prižiūrėtos, bet nesudirbtos sodybos su senoviniais kuršiškais namukais (ne vieno plastikinio lango!) ramiai ilsisi tarp medžių ir krūmokšnių. Automobilių beveik nėra, žmonių irgi nesutinkame, išskyrus laukuose dirbančią moteriškę prie įspūdingo plūdžių rojaus - turistinės sodybos.

Važiuojame pievomis, žole, mišku (kur visai prieš mus iššoka briedis ir ramiai nubidzena pirmyn), kartais išlendame arčiau jūros. Retkarčiais dviračius tenka pasivesti per smėlį. Artėjant prie Papės, išvažiuojame į žvyrkelį, ir pagaliau pervažiavę Papės kanalą, atsiduriame kaimelyje, kuris mus pasitinka oria ramybe. Sezonas čia prasideda tik po Joninių. Vieninteliame kaimelio restorane, kurio savininkas - žydukas iš Klaipėdos pietaujame, ragaujame latvišką alų, klausomės savininko pasakojimų apie tai, kad iš 28 sodybų Papėje 24-ių savininkai - lietuviai. "Duok lietuviui pajūrio ir jis jš iškart apstatys" - paklaustas apie kulktūrinius skirtumus, porina šinkorka. Greta prabėga stirnos. Akį ir širdį džiugina laisvos erdvės ir ramus pajūrio kvėpavimas.

Grįžome tuo pačiu keliu. Kartosiantiems maršrutą rekomenduočiau važiuoti kalnų dviračiu. Turistinėje bazėje "Papes Čakštis" (kuriame yra užkandinė, baras ir nakvynė) galima susitarti ir atsiskaityti litais. Iš Papės dar galima aplankyti už kelių km esantį Rucavos miestelį, kur būdami, būtinai užsipirkite gero latviško "Tervetes" alaus.

Aš jau išsirinkau, kur čiūžinėsiu kitais metais. O tu? :)

The abandoned cities of Kola Peninsula, left by people and Russian army, now standing alone with only severe Northern winds inhabiting them. This place is also on Kola Cape, but they got better fate. One of the reasons for this is because of the Hibini mountains, which got this region a travel twist. Now around some abandoned Soviet structures one can use the ski lifts and skiing trace.

Daugiau nuotraukų

^{Vulkano pėdsakas, foto: RedOrbit}

Vis paskaitau, kaip sekasi mažyčiam Chaiten miesteliui, įsikūrusiam vienoje gražiausių ir labiausiai izoliuotų vietų Čilės pakrantėje. Tai bazė išvykoms į mažai žmogaus paliestas vėsiąsias džiungles (temperate rainforest), kuriose siūbuoja iki kelių tūkstančių metų gyvenantys, priešistoriniai medžiai ir šervinė augmenija. Rašiau apie tai.

Netrukus po mano išvykimo, gamta čia užsirūstino - pirmiausia nedidelis cunamis, o gegužę jame išsiveržė vulkanas, tylėjęs amžius (kai kuriais duomenimis - prieš 400, kitais - prieš 10'000 metų). Jis buvo tik už keliasdešimt km nuo, ir matėsi per langą, vokiečio origami menininko paties savo rankomis pastatytuose svečių namuose, kuriuose aš ir buvau apsistojęs. Ten sutikau ir daugiau įdomių ir nuoširdžių žmonių. Panašu, kad dabar jiems teks palikti šią vietą - vulkanas rūksta ir grąsina išsiveržti rimčiau, 90 % miestelio ir dideli plotai aplink padengti pelenais. Čilės vyriausybė ruošiasi miestelį evakuoti ir uždrausti apskritai čia kelti koją.

Sunku patikėt, kad nebebus galima sugrįžt į šią vietą.

RedOrbit: Chaiten Volcano Still A Threat

Sniego reporteriai praneša apie didelius šalčius, padoriai krentantį sniegą ir sezono pradžią bei resortų atidarymus, tuo tarpu alpių karvių ganytojai, daug patikimesni už profesionalius meterologus, irgi žada gerą sezoną:

I spoke to my little oldman friend who lives up in the Alps on the Italian, Austrian boarder, he has never been wrong about the winters predicting the snow perfectly, because his cows depend on it. His forecast for this year is a very cold and snowy season with more snow than last year. So his cows will not be happy this winter as they cannot board:D

Ta proga padariau "galimybių studiją" ir nuodugniai peržiūrėjęs visų (!) nelankytų Austrijos, daugumos Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir netgi keletą Italijos resortų (Šveicariją palikau atskiram tyrimui), padariau toki savo būsimų tripų sarašą (visos vietos dar nelankytos). Pagrindinis akcentas visgi atiteko Austrijai, kuri siūlo bendra prasme ekonomiškesnį variantą (išskyrus pačius brangiausius, tokius kaip Ishgl).

I kategorija - gera ir prieinama net darbo liaudžiai
/ todėl patraukli mano įklimpusiems darbuose draugams (work is a curse of a drinking nation)

Mayrhoffen, Austrija. WSG (žr. aprašymą) duoda 8/10.

"Huge area, with great freeriding. Maybe the best park in Austria."
Offpise: Some
Top elev: 2500 m
Pistes: 157 km
Nors iš pažiūros nedidelis, autobusu jungiasi su kitais resortais netoliese:

"If you go here you have to check it all out - mayrhofen, gerlos, zell am ziller, hintertux (also glaciar), kaltenbach, ahorn, hochfugen etc theres so much more than just the penkenbahn and its all interlinked on the one pass - thats lifts, busses and trains!"

Šią kombinaciją taip pat rekomenduoja ir pažįstami "specialistai", kurie ten važiavo keletą kartų. Pliusai - vidutiniškos off-piste galimybes, vienas iš galimų trūkumų - didelės gaujos britų, atplukdytos atostogų paketų.

Iš tos pačios serijos,
Solden, Austrija. WSG (žr. aprašymą) irgi duoda 8/10.

"Solden is one of Austria's best all round all-year resorts, with great terrain. The biggest let down being the large number of skiers. Solden is well known, if not better known more for its party atmospehere that its mountain... quiet this place isn't."

Offpiste: yes
Piste: 147 km

II kategorija - pow heaven

Obertauern, Austrija. WSG duoda 8/10 (aprašymas čia).

It's definitely worth a holiday for people who like to smell powder every day and don't wanna hike too much... it's noted for its excellent snow record.

You can basically pick your spot and head off-piste whenever you see some powder, and then pick up the piste further down the mountain. If you’re in the know, or with someone who does then there’s some excellent areas where you’re almost always guaranteed to cut fresh tracks. A lot of these areas aren’t particularly hard-core to get to, but they are nicely hidden from your regular piste hugger.

There are also some epic freeride opportunities that you have to hike to, but make sure you’re with a guide or someone who knows the area and never forget your avalanche equipment.

Total ride area: 100km
Longest run: 4km

Zurs, Austrija. WSG - 9/10 (aprašymas čia).

Mažas, bet (tarsi) nesugadintas.

Zurs is without doubt, one of Austria's most spectacular resorts and could rival any in Europe when it comes to the type of terrain it has to offer. Its diverse and interesting slopes make it a great place to snowboard, offering powder fields and miles of pistes.

Ride area: 110 km.
Top elev: 2500 m.
Off-piste:Yes

St. Anton, Austrija. WSG - 10/10 (aprašymas čia).

Reziumė - puikus boardingas, bet resortas brangus (ir kiek snobiškas).

The best resort in Austria, with great freeriding for advanced and intermediate riders.
With steeps, deep powder, air, and trees on all sides of the mountain slopes, it’s hard to beat.

MONEY WISE Super expensive, but worth the money just for the slopes.

Backcountry/off-piste:great
Total ride area: 161 miles

Serre Chevalier, Prancūzija. WSG - 10/10 (aprašymas).

One of the best resorts in France. Great freeriding with powder and full-on, freestyle terrain. Shame it's pricey and packed with skiiers.

ON THE SLOPES Fantastic - best in France
OFF THE SLOPES Very, very good
MONEY WISE This is not the cheapest of resorts, but it's worth every penny.

Top elev. 2850
Ride area 155 miles
Once you’ve shredded all the trees you can head to La Grave (žr. žemiau) in just 30 minutes, and Montgenevre isn’t far from Briançon.

III kategorija. Extreme pleasures:)

La Grave, Prancūzija. WSG - 8/10.

Jei neklystų, čia tas legendinis kalnas, kuris beveik neturi trasų (tiksliau, viso 12 km trasų), ir galybę off-piste:

When the snow falls, this mountain has 7,100 vertical feet of drops, couloirs, cliffs, gullies, chutes, steeps, trees and crevices. This mountain isn't child's play so never ride alone. This is basically only home to die-hard extremists, with a few snowboarders who can hold their own. Still, the lack of skiing tourists simply quarantees no 'battle of the freshies' with untracked powder for days.

Real good atmosphere, full of people who are all about the boarding.

IV kategorija. Best kept secrets.

Cerler, Ispanija. WSG (aprašymas čia).

Big trouble free off piste faces in Spain? Yes yes yes! Cerler is one of the biggest surprises you’ll ever have in your snowboard life. Sitting close to the highest peak in the Pyrenees, Cerler is not what you’d expect from a Spanish resort.

This great resort has heaps of major terrain: tight, open trees to weave, extreme drop-offs to get the adrenaline going, big bowls, countless banks and gullies, super-fast flats to push the hair back, hits everywhere, and a giant, natural funpark - all located next to a few unassuming, old-fashioned French villages (with a hint of the new here and there).

Ride are: 71 km
Top. elev: 2630 m
Backcountry/off-piste: yes

Sainte-Foy, Prancūzija. WSG duoda 8/10.

Fantastic freeriding when there's fresh snow.

A snowboarders dream, but who knows for how much longer?
On the road towards Val d’Isere and Tignes from Bourg St Maurice, there’s a small turning to the left. This place with good snow has a hallucinatory feel.

Backcountry/off-piste:Yes
Tiesa, trasų tik 27 km, bet užtat aplink jokių kitų žmonių, tik besiganantys kalnų ožiai. Čia toks paįvairinimas kitą kart varant į Tignes.

Juan, get in touch, I can't reach you.
You know you won your rum.
It's time to pick it up.
In Granada.

_{(Photo: Oscarsson via flickr. Thanks Oscarsson!)}

Mano mylimos grupės Mogwai turas Š. Amerikoje ir Europoje, patogiausios (skrydžiams) datos:

Oct 21 - Edinburgh
Oct 23 - Manchester
Oct 24 - London
Oct 30 - Amsterdam
Nov 6 - Berlin
Nov 10 - Frankfurt

Na o draugams, gyvenantiems ir viešintiems Niujorke, rekomenduoju juos ir kitas grupes pažiūrėti rugsėjo 21 dieną All Tomorrow's Parties festivalyje - šiemet kuruojamame My Bloody Valentine. Festivalis vyksta Catskills kalnuose, upstate NY, kurie kaip tik rugsėjį-spalį yra gražiausia vieta kelių valandų spinduliu nuo Niujorko.

Pilna turo dienotvarkė

Pardavusi savo Londono butą, Danijoje gimusiai dizainerei Nina Tolstrup (studiomama) pinigų vos užteko nusipirkti mažyti paplūdimio gabalėlį netolimame Whitstable rajone. “It was about the size of a caravan,” sakė ji Guardian'ui.

Tokiam mažam plotui Nina sukūrė 36 kv. metrų namą. Jame sutilpo dviaukštė lova vaikams, miegamojo "loftas", virtuvė, vonia ir gyvenamasis plotas su malkine krosnimi, “Danish must-have”. Vietinis statybininkas pastatė namą iš medžio ir padengė kedro lentelėmis. Pasak dizainerės, nors ir mažame, šiame šviesiame ir šiuolaikiniame name yra visa reikalinga vieta jai ir jos šeimai.

^{Foto: Ben Anders, Remodelista}

Man patiko sprendimas. Sveikinu autorę (kuri dar savo websaite pateikia instrukcijas, kaip iš atliekų pasidaryti tokias tipo Roskildės festivalines kėdes) ir linkiu mieliems tautiečiams tokio pat gero skonio ir sveiko proto.

^{Foto: Ben Anders, Remodelista}

Panašu, kad maži namai populiarėja visame pasaulyje - aišku, tam reikšmės turėjo ir ekonominės krizės, ir populiarinamos ekologinės idėjos. Štai NY Times irgi rašo apie teisininkus ir dizainerius, kurie nustoję vergauti paskoloms, parduoda savo rūmus ir statosi būdeles. Viena jų, m-ch, išvis neįtikėtina, tai labiau traukinio kupe primenantis 2.6 m2 kubas. Užtat beveik zero environment impact.

In the wrestling rings of Bolivia, skirts fly as cholitas fight back!

^{Foto: Ivan Kashinsky}

Full article on National Geographic (via Milk)